Žodynas

Ortodoksų terminų žodynas

Sudarinėja diak. Gintaras Jurgis Sungaila

Jei neradote reikiamo termino, turite pasiūlymų ar radote klaidų, rašykite - sungaila.gintaras@gmail.com.




Rusiškai (arba bažn. slavų)
Lietuviškai
Reikšmė
Акафистникъ
Akatistų knyga
Akatistų knyga
Акафистъ
Akatistas
1)       Šv. Romano VIII a. parašytas 24 dalių himnas Švč. Mergelei Marija, kuris giedamas stovint (gr. a-kathistos – ne sėdint)
2)      Pirmojo Akatisto pavyzdžiu parašyti himnai Švč. Marijai ir įvairiems šventiesiems.
Алтарь/олтарь
Presbiterija
Vieta, kur stovi altorius. Nuo graikiško žodžio presbyterion – kunigų susirinkimas.
Апостол
Apaštalas
Kristaus mokinys, Jo įgaliotas pasiuntinys, skelbęs Evangeliją. Skiriami 12 artimiausiųjų Kristaus apaštalų ir 70 kitų.
Архимандритъ
Archimandritas
1)       Aukščiausias kunigo vienuolio garbės titulas.
2)      Didelio vienuolyno vadovas
Афон
Atonas
(gr. Athos, dar vadinamas Agion Oros – Šventuoju kalnu) pusiasalis Graikijoje, atskirtas nuo žemyno gamtiniais barjerais ir tvoromis. Pasak legendų, šiame pusiasalyje per audrą buvo sustojęs Dievo Motinos laivas, ir ji, išlipusi į krantą, džiugiai sušuko, kad ši nuostabi vieta taps jos sodu. Masiškai kurtis vienuoliai šiame pusiasalyje ėmė IX a. Jis tapo hesichazmo dvasiniu centru, o XIV a., kai dogminiuose ginčuose Atono vienuolis šv. Grigalius Palamas apgynė hesichazmo praktikos ortodoksiškumą, iškilo Atono vienuolių autoritetas ir vieta tapo savotišku „dvasiniu ortodoksų Vatikanu“. Atone yra arba buvo bulgarų, gruzinų, graikų, serbų, rumunų ir rusų vienuolynų. Egzistuoja visi įmanomi ortodoksų vienuoliškojo gyvenimo tipai – didieji vienuolynai (lauros), įprasti vienuolynai, skitai, atskiros celės ir atsiskyrėliai. XIX a. rusų vienuoliai, gausiai remiami Rusijos imperijos, sudarė didžiausią Atono kalno vienuolių bendruomenę. Ši bendruomenė sunyko XX a. 1913 m. Rusijos imperija surengė karinę intervenciją į Atono kalną ir suėmė bei ištrėmė didelę dalį Atono rusų vienuolių, tikėjusių onomatodoksija (pažiūra, kad „Dievo Vardas yra Pats Dievas“). Kadangi netrukus Rusijoje įvyko revoliucija ir kelionės į Graikiją tapo sudėtingos, sovietmečiu rusų vienuolynai Atone tik tuštėjo ir nepasipildydavo naujokais. Bendruomenė vėl išaugo žlugus Sovietų Sąjungai. Šiuo metu Atone yra 20 didžiųjų vienuolynų, gyvena 2 tūkst. vienuolių, iš jų dauguma – graikai. Laikomasi itin griežtos regulos – vienuoliai bendruomeniškai meldžiasi nuo 8 iki 16 valandų per parą.
Безстрастие
Beaistriškumas
(gr. apatheia) būklė, kai žmogaus nebevargina aistros bei geiduliai.
Белое духовенство
„baltoji“ dvasininkija
Taip rytų slavų tradicijoje liaudiškai vadinami vedę dvasininkai. Matyt todėl, kad nešiodavo ne juodas, o baltas arba pilkas sutanas.
Бессребреник
Šventasis beturtis
Šventasis, kuris vardan tikėjimo atsisakė turtų (dažnai - išdalydamas vargšams). Šiam šventumo tipui priskiriami ir gydytojai, neėmę pinigų už gydymą.
Благоверный
Šv. [Dievo] ištikimasis
šventasis valdovas, kuris valstybės valdyme vadovavosi krikščioniškais principais.
Блаженный
Šv. palaimintasis
Kai kurių šventųjų tradicinis titulas (šv. pal. Augustinas, šv. pal. Jeronimas...); Rusijoje jis tapo šventpaikšio sinonimu. N.B.: ortodoksai neturi beatifikacijos, palaimintieji yra šventieji.
Блуд
Gašlumas, palaidumas
Ydos pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
Божественная Литургия
Dieviškoji Liturgija
Atitinka katalikų Šv. Mišias.
Валаам
Valaamas
Karelijos salynas, kuriame veikia griežtos regulos vienuolynai, kartais vadinami Šiaurės Atonu. Pasak legendų, šiame salyne lankėsi apaštalas Andriejus. Vienuolynai čia įkurti XII–XIV a. (egzistuoja dvi skirtingos jų įkūrimo tradicijos: viena siejama su šventaisiais Sergijumi ir Hermanu, atvykėliais iš Graikijos, kita – su šv. Abraomu Rostoviečiu). „Padavime apie Valaamo vienuolyną“ įkūrimas datuojamas 1407 m. Dėl švedų antpuolių vienuolynai tuštėjo ir buvo atgaivinti po Petro I užkariavimų. XIX a. vienuolynai tapo naujai suformuotos Suomijos Kunigaikštystės (Rusijos imperijos sudėtyje) dalimi. Labiausiai vienuolynai suklestėjo, kai 1839 m. abatu tapo Damaskinas. Prasidėjo didžiosios statybos, sugriežtinta vienuolių regula, atsirado Naujosios Jeruzalės simbolikos. Prieš I pasaulinį karą Valaame gyveno tūkstantis vienuolių. Po karo vienuolynas tapo nepriklausomos Suomijos dalimi. 1925 m. pradėta melstis suomių kalba, netrukus prasidėjo schizma dėl kalendoriaus. Naujai susiformavusi Suomijos Autonominė Bažnyčia Konstantinopolio patriarchato sudėtyje perėjo prie Grigaliaus kalendoriaus, netgi ėmė naudoti vakarietišką paschaliją (Velykų datos skaičiavimo būdą; ir šiandien Suomijos Bažnyčia yra vienintelė pasaulyje, naudojanti vakarietišką paschaliją). Didžiuma vienuolių paliko Valaamą ir persikėlė į kitus vienuolynus. Per Suomijos ir TSRS karą paskutiniai vienuoliai paliko Valaamo salyną ir persikėlė į Heinevesį, ten įkūrė Naujojo Valaamo vienuolyną. 1977 m. visiškai nustota melstis bažnytine slavų kalba, 1981 m. mirė paskutinis rusų vienuolis. Naujasis Valaamas šiandien yra Suomijos ortodoksų kultūros centras, jame gyvena tik 10 vienuolių. Senasis Valaamas atkurtas 1989 m. Šiandien ten gyvena 217 vienuolių. Vienuolyne naudojamas Atono statutas – meldžiamasi po 8 ir daugiau valandų per dieną, pabrėžiamas savivaldos katalikiškumas (соборность) – kaip ir Atone, vienuolynams vadovauja senolių taryba (Protatas).
Великий Канон Андрея Критского
Didysis šv. Andrejaus Kretiečio atgailos kanonas
Gavėnios metu skaitomas kanonas.
Великий постъ
Gavėnia
Pasninkas Velykų belaukiant. Jį sudaro 48 dienos (40 šventųjų dienų + Lozoriaus šešt. ir Verbų sekm. + Didžioji savaitė). Kai kurie teologai Gavėnią tapatina tik su keturiasdešimtdieniu.
Великодушие
Didžiadvasiškumas, romumas
Dorybės pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
Великомученикъ 
Didysis kankinys
Itin žiauriai nukankintas kankinys.
Вериги
Grandinės, pančiai
Grandinės (gali būti ir įvairūs paskiri žiedai ar metalinės ikonos), dažnai nešiojamos ant pliko kūno, jų svoris svyruoja nuo kelių iki keliasdešimties kilogramų. Grandinių nešiojimo tikslas – kūno sutramdymas, nuolankumo ugdymas, sekant Laiške galatams pateikiamu mokymu apie kūno nukryžiavimą (Gal 5) ir Kristaus žodžiais apie jungo nešimą (Mt 11, 28–30).
Вечерня
Vakarinė
Vakaro pamaldos
Воздержание
Susivaldymas, savitvarda
Dorybės pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
Всенощное бдение
Vigilija
Liet. pavadinimas kilęs nuo lotyniško vigilia – budėjimas, budrumas.
Гнев
Pyktis, rūstybė
Ydos pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
Гордыня
Išdidumas (puikybė)
Ydos pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
Гортанобесие
Apsirijimas
Ydos pavadinimas. Pažod.  „pilvo šėlas“ Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
Диаконъ
Diakonas
Pirmoji kunigystės sakramento pakopa
Духовная прелесть
Dvasinis paklydimas
(Gr. plane) Šios sampratos ištakų galima aptikti Pirmajame Jono laiške (1 Jn 4, 3–6) ir apaštališkųjų Tėvų raštuose. Išplėtotą dvasinį psichologinį aiškinimą jai suteikė hesichastai. Senosios slavų kalbos žodis прелесть yra pažodinis graikiško plane vertimas, reiškiantis „klaidą“, „paklydimą“, „nuklydimą“, „apgavystę“.
Дьякъ, паномарь, алтарникъ
Patarnautojas
Asmuo, patarnaujantis kunigui per pamaldas. Gali neturėti jokių šventimų.
Епископъ, архиерей
Vyskupas
Aukščiausioji (3-ioji) kunigystės sakramento pakopa
Зависть
Pavydas
Ydos pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
Земной поклон
Prostracija
Nusilenkimas iki žemės.
Игумения
Hegumenė (abatė)
Vienuolyno vadovė
Игуменъ
Hegumenas (abatas)
1)       Kunigo vienuolio garbės titulas
2)      Vienuolyno vadovas
Иеродиакон
Diakonas vienuolis
Diakonas vienuolis
Иеромонах
Kunigas vienuolis
Kunigas vienuolis
Ирмологий
Irmologijonas
Knyga su kanono giesmių irmais ir kai kuriomis kitomis giesmėmis.
Исихазм
Hesichazmas
Bizantistas Johnas Meyendorfas skiria 4 prasmes, kuriomis vartojamas žodis „hesichazmas“: 1) tylinčių atsiskyrėlių vienuoliškas judėjimas; 2) tam tikra mokykla ir technika (protinė malda – noera proseuche), kurios šerdis – nepaliaujama Jėzaus malda („Viešpatie Jėzau Kristau, Dievo Sūnau, pasigailėk manęs, nusidėjėlio“), o tikslas – panašėjimas į Kristų, Taboro kalno Šviesos regėjimas ir dievėjimas (teozė); 3) šv. Grigaliaus Palamo ir jo sekėjų hesichastinę praktiką grindžiantis dogminis mokymas, kuris platesnis nei energijų teologija; 4) reiškinys Rusijos religiniame gyvenime XIV–XVI a. Visos keturios reikšmės yra susijusios su Dykumos Tėvų pradėtu religiniu sąjūdžiu.
Исповедникъ
Šv. išpažinėjas
Šventasis, tvirtai kentėjęs dėl savo tikėjimo (bet nenužudytas)
Кадило
Smilkytuvas arba smilkalai
Rusų kalboje taip vadinamas smilkytuvas, slavų – smilkalai.
Клирикъ
Bažnyčios tarnautojas
Taip vadinami ir žemesniųjų (церковнослужитель), ir aukštesniųjų (священнослужитель) šventimų pakopų Bažynčios tarnai
Кротость
Romumas
Ydos pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
Ладан
Ladanas („frankinscensas“), smilkalai

Латинство
„lotynybė“, „latinizmas“
Тaip paniekinamai iki XX a. ortodoksų raštijoje vadinama katalikybė
Литургия Преждеосвященных Даров 
Iš anksto pašventintųjų Atnašų Liturgija
Šv. Grigaliaus Didžiojo Dieviškoji Liturgija, švenčiama Gavėnios šiokiadieniais. Jos ypatybė – pagal rubrikas ji tarnaujama vakarais, jos metu Eucharistija ne konsekruojama, naudojama sekmadienį pašventinta Komunija.
Мариино Стояние
Šv. Marijos Egiptietės budėjimas
Pamaldos penktos Gavėnios savaitės ketvirtadienį, kurių metų skaitomas visas Didysis šv. Andriejaus Kretiečio atgailos kanonas.
Молитва прп. Ефрема Сирина
Šv. Efremo Siro malda
Atgailos malda, skaitoma Gavėnios pamaldose.
Молитвословъ
Maldynas, maldaknygė
Maldaknygė
Мученикъ
Šv. kankinys
Šventasis, nukankintas dėl tikėjimo į Jėzų Kristų.
Настоятель
Klebonas
Bažnyčios ar vienuolyno vadovas
Независтливость
Nepavydumas
Dorybės pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
Нестяжание
Neturtas
Dorybės pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
Определение
Apibrėžimas
Apibrėžimai, ribos (gr. horoi) – per visuotinius susirinkimus apibrėžimų pavidalu nurodytos Bažnyčios ribos.
Пассия
Pasija
Kristaus Kančios pamaldos, įvestos šv. Petro Mohylos XVII a. Vyksta Gavėnios sekmadienio vakarais.
Печаль
Liūdesys
Ydos pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
Повечерие
Naktinė
(gr. apodeipno) naktinės pamaldos, vykstančios po vakarinės (gr. vakarienė – deipnon, slav. вечерь). Slaviškas pavadinimas yra pažodinis graikiškojo vertimas.
Подвиг
Asketinis žygdarbis
Sudėtingos asketinės praktikos (pasninkavimas, atsiskyrimas, budėjimas ir kt.), kuriomis su Dievo malonės pagalba siekiama gyventi dorovingą gyvenimą ir panašėti į Dievą.
Подрясник
Sutana
Pagrindinis dvasininko rūbas, tradiciškai juodas arba tamsios spalvos, bet ukrainiečių tradicijoje vedę dvasininkai gali nešioti įvairiausių spalvų (net raudonas, baltas, žalias...). Pavadinimas „baltieji dvasininkai“ kilo nuo baltos ar lininės sutanos spalvos.

Teisę nešioti sutaną turi tik lektoriai, bet rusų tradicijoje leisti nešioti sutaną vyskupas gali ir šventimų neturinčiam asmeniui (pvz. klierikui ar vienuolyno novicijui).
Покаяние
Atgaila, atsivertimas
 Покаяние yra gr. metanoia vertimas. Nuo metanoeometa – priešdėlis, reiškiantis kismą, nous – protas, mąstymas. Metanoia reiškia „proto pakeitimas“, tačiau nous, skirtingai nei phren ar dianoia, nėra   vien emocijų centras ar loginis mąstymas, o visos žmogiškosios asmenybės centras. Todėl dar gali būti suprastas kaip „keisti gyvenimą“, lietuviškai, priklausomai nuo konteksto, verčiamas kaip „atgaila“ arba „atsivertimas“.
Полунощница
Vidurnaktinė
Vidurnakčio pamaldos
Праведный
Šv. teisusis
Šventasis, gyvenęs santuokoje; taip pat Senojo Testamento patriarchų titulas.
Преподобный
Šv. vienuolis
(gr. hosios „Panašusis [į Kristų], arba „teisusis“) asketinio gyvenimo pavyzdį parodęs šventasis.
Престолъ
Altorius
Šventasis „stalas“, ant kurio aukojama Eucharistija
Прощенное воскресенье
Atsiprašymų sekmadienis
Paskutinis sekmadienis prieš Gavėnią, kurio metu įprasta vienas kito atsiprašyti.
Псаломщик
Psalmininkas, giedotojas
Paprastai taip vadinamas lektoriaus šventimus turintis asmuo, kurio pagrindinė tarnystė – giedojimas. Graikų tradicijoje psalmininkai turi specialų rūbą, ant pasaulietinių rūbų užsivelką specifiškai atrodančią riasą.
Пустынь
Dykuma, ermitažas
Ortodoksų tradicijoje taip vadinama bet kokia vienuolio vienatvės vieta (nebūtinai dykuma), dažniausiai tolima nuo civilizacijos.
Равноапостольный
Tolygus apaštalams
Savo Evangelijos skelbimo tarnystę prilygęs apaštalams šventasis. Šį titulą turi ir artimiausioji Kristaus mokinė šv. Marija Magdalietė
Радостопечалие
Džiaugsmingas liūdesys
Nuo gr. charmalype. Ypatingas atsivertimo paliestos sielos jausmas.
Радость
Džiaugsmas
Dorybės pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
Ряса
Dvasininko apsiaustas
Tokį apsiaustą plačiomis rankovėmis rusų tradicijoje turi teisę nešioti asmenys, gave bent diakonato šventimus. Graikų tradicijoje riasą nešioti gali visi, kas nešioja sutaną. Psalmininkai Graikijoje dedasi ją ant pasaulietinių rūbų.
Святая Четыредесятница
Gavėnia, Gavėnios keturiasdešimtdienis, šventosios 40 dienų
40  Gavėnios dienų, kurios baigiasi penktadieniu prieš Lozoriaus šeštadienį. (iki Velykų po 40-dienio  yra dar 8 dienos)
Святитель
Šv. vyskupas
Šventasis, buvęs vyskupu. Šalia jo vardo dažnai nurodoma, kur buvo jo vyskupija („-ietis“).
Священникъ
Kunigas
2-oji kunigystės sakramento pakopa
Священноархимандритъ
Archimandritas
Vyskupas, vadovaujantis vienuolynui
Священнослужитель
Dvasininkas
Asmuo, turintis kunigystės sakramentą
Священосецъ
Akolitas
Pirmoji žemesniųjų šventimų pakopa
Семинаристъ
Klierikas
Kunigų seminarijos studentas
Сердце
Širdis
Klasikinėje patristinėje tradicijoje žmogaus asmenybės centras, Dievo susitikimo su žmogumi vieta. Tai viena svarbiausių ortodoksų asketikos sampratų, ji ir sunkiausiai apibrėžiama. Dvasinė širdies samprata kyla iš kūniškos širdies ypatybių. Senovės anatomijoje širdis buvo suvokiama ne kaip pompa, pumpuojanti kraują žmogaus kraujo apytakos ratu, o kaip ertmė. Tai rodo ir lietuvių kalbos vartosena – sakome „širdis apsunko“ arba „širdis kupina džiaugsmo“. Tiek Šventojo Rašto užrašytojams, tiek Bažnyčios Tėvams širdis galėjo būti „pilna malonės“, „pilna dvasios“ (= „dvelksmo“) arba „Šventosios Dvasios gyvenimo“, dvelkimo vieta. „Širdies žinojimo“ dovana (širdžių gnosis) reiškia, kad šventasis žino kito žmogaus mintis ir sumanymus. Tačiau mūsų kultūroje įprasta širdį laikyti „emociniu“ organu. Širdies siejimas su emocijomis kyla iš scholastinės teologinės tradicijos, kuri priešpriešina cordis affectus ir intelectus (ratio), t. y. mąstančiąją ir jausmingąją sielos dalis, širdį tapatindama su sielos dalimi, jaučiančia emocijas. Senovės Tėvai širdį suprato ne kaip emocinį žmogaus centrą, o kaip visos asmenybės centrą, kuriame yra ir protas. „Širdis“ (kardia) kartais suprantama kaip proto (nous; esmėžiūros galią turintis protas, skirtingai nei dianoia) sinonimas, o kartais – kaip vieta, kur buvoja nous. Todėl nous dar vadinamas širdies akimis (kartais ir proto akimis). Širdis, būdama žmogaus „dvasiniu centru“, „ertme“, yra vieta, kur žmogus gali susi-rinkti, susi-kaupti, t. y. sukaupti dvasines jėgas. XIX a. rusų šventųjų raštuose klasikinė širdies samprata jau yra sumišusi su liaudiška ir scholastine, todėl daugiau siejama su emociniu išgyvenimu. Tobula malda reikalauja „proto nuleidimo į širdį“, t. y. dianoia ir logos nusileidimo į širdį, kaip ir visų kitų sielos galių, kad išsibarstęs ir susiskaidęs žmogaus asmuo širdyje vėl pavirstų vieniu. Kai kalbama apie širdies veikimą, turimas omenyje tokios asmenybės sanklodos (katastasis) kūrimas, kuris užtikrintų širdies tyrumą nuo blogų minčių bei nuodėmių ir ją sergėtų. Tai Dievo regėjimo (theoria) sąlyga. Nederėtų ir perdėm priešinti „fizinę“ širdies sampratą su „dvasine“, nes hesichastinėje maldoje dvasiniai ir fiziniai organai yra labai glaudžiai siejami.
Скитъ
Skitas
Skitai – nedideli nameliai, kuriuose gyvena 2–3 broliai, viena iš trijų Rytų vienuolių bendruomeninio gyvenimo formų (greta įprastų vienuolynų ir didžiųjų vienuolynų – laurų). Skitai paprastai priklauso didesniam vienuolynui ar visi drauge sudaro „vienuolyną“, tačiau visa brolija susitinka retai (1–2 kartus per savaitę).
Служебникъ
Liturgikonas
Kunigo ar diakono liturginių maldų knyga („Mišiolas“)
Смиренномудрие 
Nuolankioji savimonė
(gr. tapeinophrosyne) – nuolankus mąstymas, t. y. blaivus savęs suvokimas
Сребролюбие
Gobšumas
Ydos pavadinimas. Pažod. „meilė sidabrui“. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
Старецъ
Senolis
(gr. geronta) –XIX a. taip vadinti pagyvenę vienuoliai, mokę kitus vienuolius. Šiuo žodžiu šiandien dažniau vadinami dvasiniai mokytojai, turintys specialią Dievo suteiktą mokymo dovaną (charizmą) (čia ir toliau – vert. past.).
Столпникъ
Stulpininkas
Šventasis, pasirinkęs ypatingą askezės formą – gyvenimą ant stulpo (ar mažo bokšto viršūnės).
Страсть
Aistra, geidulys
Evagrijus Ponietis išskiria 8 pagrindines aistras: apsirijimą, godumą, gašlumą, liūdesį, pyktį, nusiminimą, tuščiagarbiškumą, puikybę
Сущность и действия
Esmė ir veikimai (substancija ir energijos)
Perskyra hesichastinėje filosofijoje (teologijoje), besiremianti Aristotelio „Metafizikos“ 9 knyga. Populiarizavo šv. Grigaliaus Palamas. Dievo esmė yra nepažini, pažįstame Jį tik iš Jo amžinai egzistuojančių veikimų – energijų.
Схима (великая)
Schima (didžioji)
(gr. schema) kai rusų kalboje vartojamas žodis „schima“, dažniausiai numanoma didžioji schima, aukščiausia vienuolystės pakopa Ortodoksų Bažnyčioje. Toks vienuolis nešioja specialų apdarą (schimą) ir gyvena atsiskyrėliškai. Žemesnioji vienuolystės pakopa vadinama „mažąja schima“.
Терпение
Ištvermė
Ydos pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
Требникъ
Apeigynas
Knyga su įvairiomis apeigomis (vestuvių, laidotuvių ir kt.)
Трезвение
Dvasinis budrumas
(gr. nepsis) dvasinė praktika, kai širdis saugoma nuo blogų minčių ir aistrų („Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti“ – 1 Pt 5,8).
Триодь постная
Triodė
Gavėnios laiko (nuo pasiruošimo Gavėniai – muitininko ir fariziejaus sekmadienio, iki did. šeštadienio) pamaldų knyga. Gr. Triodionpažodžiui reiškia „Trigiesmis“. Šis pavadinimas kilęs dėl to, kad Gavėnios šiokiadieniais kanoną sudaro tik trys giesmės.
Триодь цветная
Pentikostarijus
(gr. pentekostarion, pietų slavų vadinama пентикостаръ) pamaldų knyga, kurioje yra tekstai nuo Velykų iki Visų Šventųjų dienos (sekmadienis po Sekminių). Pavadinimas kilęs nuo žodžio „Sekminės“ (gr. pentekoste). Rusijoje likęs senasis pavadinimas „Цветная Триодь“, nes iki patriarcho Nikono laikų rusų Pentikostarijus prasidėjo ne nuo Velykų, o nuo Lozoriaus šeštadienio, todėl jame dar buvo kanonų, susidedančių iš viso labo trijų giesmių (Triodia).
Тщеславие
Tuščiagarbiškumas
Dorybės pavadinimas. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
Умная молитва, духовная молитва
Noetinė malda
Aukščiausia maldos forma, kai maldoje paskendęs protas saugo širdį nuo piktų minčių.
Уныние
Bodesys, nerūpestingumas, akedija, tingėjimas
Dorybės pavadinimas. Būsena, artima tingėjimui ir depresijai, gr. akedia. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
Утреня
Rytmetinė
Rytmečio pamaldos, panašios į katalikų aušrinę ir rytmetinę.
Фимиам
Smilkalai

Храмъ
Bažnyčia, šventovė
Христа ради юродивый
Šventpaikšis, kvailys dėl Kristaus
Apaštališko nesitaikymo su visuomenės normomis dėl Kristaus pavyzdį parodęs šventasis. „Mes kvaili dėl Kristaus“ (1 Kor 4,10).
Целомудрие
Skaistumas
Dorybės pavadinimas. Graikiškas žodžio sophrosyne originalas yra padarytas iš dviejų sandų - Sophron („išmintingas“) ir syni (daugmaž atitinka lietuvišką priesagą „-umas“). Juos yra išsaugojęs slaviškas vertinys цело-мудрие. Sophrosyni priešybė - mania, šėlas.
Romėnų poetas Juvenalis aiškino sophrosyni dorybę posakiu „mens sana in corpore sano“ (sveikas protas - sveikame kūne). Nors sophrosyni Šventųjų Tėvų literatūroje reiškia teisingą seksualinį gyvenimą, sophrosyni yra glaudžiai susieta su iš šio teisingo gyvenimo kylančiu sveiku protu, nepavergtu palaidumo aistros. Sophrosyni nereiškia celibato - pavyzdžiui, šv. Grigalius Nazianzietis santuokinius lytinius santykius vadina skaisčiais, jie neprieštarauja sophrosyni. Sophrosyni prieštarauja pasileidimas, svetimavimas.. Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
Церковнослужитель
Bažnyčios tarnas
Asmuo, turintis žemesniuosius šventimus
Церковь/церковь
Bažnyčia/bažnyčia
Kai kalbame apie pastatą dar lietuvių kalboje vartojamas liaudiškas terminas „cerkvė“.
Часослов
Dievo Tautos valandų liturgija, Horologionas
Vienuolio ar lektoriaus knyga, kurioje yra dienos ciklo pamaldų tekstai, be kunigo tekstų (vakarinė, naktinė, 1, 3, 6, 9 valandos ir kt.)
Чёрное духовенство, чернец
„Juodoji“ dvasininkija
Taip rytų slavų tradicijoje liaudiškai vadinami nevedę dvasininkai (taigi, daugiausia – vienuoliai). Matyt, todėl, kad nešiojo tik juodos spalvos rūbus.
Чиновникъ
Archijeretikonas
Pamaldų knyga vyskupui su tik jo skaitomomis maldomis
Чревоугодие
Apsirijimas
Ydos pavadinimas. Pažod. „pataikavimas pilvui“ Žr. Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
Чтецъ
Lektorius
Antroji žemesniųjų šventimų pakopa. Šventimų tekste pavadinta „pirmuoju žingsniu į kunigystę“ ar net pirmąją pakopa.



Dvasininkų rūbų pavadinimai
(spauskite paveikslėlį, kad padidėtų)

Kasdieniai rūbai

Liturginiai rūbai

Visi šie pavadinimai pakankamai švieži, ir, ko gero, augant lietuvių bendruomenei tobulės. Buvo pasiūlymas apyrankius pervadinti į riešines. Riešinės vienareikšmiškai netinkamas variantas, nes drabužio kratinis tikslas yra uždengti ne riešą, o ranką (net ir šiuolaikiniai gali uždengti apie pusę dilbio, o senoviniai uždengdavo visą, kad iškėlus Evangeliją nebūtų matyti apatinių rūbų). Pagal tikslų uždengiamos vietos pavadinimą tai greičiau rankogaliai, antdilbiai, nei riešinės. Apyrankiai - artimiausias graikiško ἐπιμανίκια pažodinis vertimas (nes žodžiai antrankiai ir apyrankės turi kitas konotacijas)
 Ydų ir dorybių pavadinimų vertimai
8 aistros (ydos) ir jų priešybė, kurias Evagrijus aprašo trakate Institutio ad monachos:

Graikiškasis terminas
Slaviškas atitikmuo
Lotyniškas atitikmuo
Lietuviškas atitikmuo
Α’ Γαστριμαργία

     Ἐγκράτεια
Чревоугодие

Воздержание
Gula

Temperantia
Apsirijimas (pilvo šėlas)
Susivaldymas, savitvarda
Β’ Πορνεία

     Σωφροσύνη
Блуд

Целомудрие
Luxuria

Castitas (Continentia)
Gašlumas (palaidumas)

Skaistumas
Γ’ Φιλαργυρία

     Ἀκτημοσύνη
Сребролюбие

Нестяжание
Avaritia

Inopia
Gobšumas (meilė sidabrui)
Neturtas

Δ’ Λύπη

     Χαρά
Печаль

Радость
Tristitia

Gaudium
Liūdesys

Džiaugsmas
Ε’ Ὀργή

     Μακροθυμία
Гнев

Великодушие (кротость)
Ira

Patientia
Pyktis (rūstybė)

Didžiadvasiškumas (romumas)
Σ’ Ἀκηδία

     Ἡπομονή
Уныние

Терпение
Acedia

Tolerantia laborum
Bodesys (nerūpestingumas)
Ištvermė
Ζ’ Κενοδοξία

     Ἀκενοδοξία
Тщеславие


Vana gloria


Tuščiagarbiškumas

Ne-tuščiagarbiškumas
Η’ Φθόνος

     Ἀφθονία
Зависть

Независтливость
Invidia
Pavydas

Nepavydumas
Θ’ Ὑπερφανία

     Ταπεινοφροσυνή
Гордыня

Смиренномудрие
Superbia

Humilitas
Išdidumas (puikybė)

Nuolankumas (žemamintiškumas)




PARAMA

Galite mus paremti:

VšĮ „Krikščionių ortodoksų iniciatyvų centras“
Sąsk. nr. (IBAN): LT487300010173170576
(Pervedimams iš užsienio: SWIFT: HABALT22)

Arba:
Contribee PayPal


Populiarūs įrašai