Kodėl vyksta šaudynės mokyklose (school shootings)?
Neseniai Rusiją sudrebino dar vienos šaudynės mokykloje - šį kartą aukštojoje. Ankstesnės buvo viso labo gegužę, kur žudikas šaudė vidurinėje mokykloje. Ši problema paplitusi pasaulyje plačiai - daug tokių nusikaltimų vykdoma JAV, bet panašių tragedijų įvyksta net ir Kinijoje. Šiame straipsnyje tyčia neaprašinėsiu jokių konkrečių nusikaltimų detalių ir necituosiu dokumentų, kad neskatinčiau žmonių vaizduotės, bet norisi panagrinėti šios vis labiau plintančios problemos šaknis.
Ginklų pasiekiamumas
JAV ši problema dažniausiai siejama su debatais apie ginklų pasiekiamumą. 2 Jungtinių Valstijų Konstitucijos pataisa užtikrina visų JAV piliečių teisę turėti ir nešioti šaunamąjį ginklą. Kai buvo įvesta 1791 m., ši teisė turėjo užtikrinti, kad šalies gyventojai, tarsi ginkluoti nacionalinės armijos rezervistai ar partizanai, galės ginti šalį tiek nuo išorinės agresijos, tiek nuo tironijos. Teisė turėjo apginti demokratiją.
Šiandien mes suprantame, kad eilinių, karinių mokymų nepraėjusių piliečių karinis efektyvumas šiuolaikiniame kare gerokai žemesnis, nei tais laikais. Šiuolaikinis karas apskritai vyksta kitais būdais ir kitomis priemonėmis, tad ir krašto apsaugai reikalingi nauji metodai, priemonės, technologijos. Visgi, teisė į ginklą tapo JAV kultūros dalimi, ginklus ten turi daug kas ir tai šiandien yra amerietiško gyvenimo dalis - tik patys amerikiečiai gali diskutuoti, ar egzistuojanti praktika pagrįsta.
Europa žengė kitu keliu ir daugelyje jos šalių ginklo turėjimui būtinas leidimas, egzistuoja psichiatrinės ir kt. komisijos, tikrinančios asmens tinkamumą turėti ginklą. Kaip rodo praktika, sistema ne visada veikia, nes kartais nusikaltimus vykdo legaliai ginklą įsigiję asmenys. Tai dažniausiai pateikiama kaip argumentas, kad ginklų pasiekiamumas ir mokyklų šaudynės neturi nieko bendro.
Dar ginklų pasiekiamumo šalininkai atkreipia dėmesį, kad egzistuoja ir kitos priemonės tokiam nusikaltimui įvykdyti, nebūtinai šaunamieji ginklai. Jie nurodo į įvairius to pavyzdžius, kai nusikaltėliai naudojosi kitais baisiais būdais. Ir, šis argumentas nėra stiprus, nes skiriasi nusikaltimo priemonių efektyvumas.
Taip, nusikaltimo priežastis yra ne pats ginklo turėjimo faktas - juk ir policininkai yra ginkluoti, tačiau ginklus naudoja visuomenės labui, o ne prieš ją. Tačiau kuo efektyvesnė yra žudymo priemonė, to lengviau padaryti nusikaltimą. Jokia kita priemonė, kaip tik šaunamasis ginklas, neleidžia akimirksniu sužaloti toli esantį žmogų prie jo net neprisiartinus. Visos kitos kitos priemonės reikalauja prisiartinimo, artimo kontakto, visa tai suteikia galimybę pasprukti nusikaltėlio arba kitaip išvengti jo smurto. Bet kokių kliūčių nusikaltimo priemonėms įgyti sudarymas yra racionali nusikaltimo prevencija.
Psichologinės ir dvasinės gerovės klausimas
Tiek ginklų pasiekiamumo šalininkai, tiek priešininkai yra linkę nurodyti, kad tikroji problema yra psichinėje sveikatoje - daugybė tokių nusikaltėlių, panašu, turėjo įvairių psichinių problemų, kai kuriais atvejais netgi vartojo vaistus, lankėsi pas psichiatrus. Ginklų kontrolės sistemos dažnai negebėjo to sužinoti ir nustatyti, o psichiatrijos sistema - deramai padėti. Taip, bent jau dažniausiai, yra teigiama.
Visgi, atkreipčiau dėmesį, kad be psichologinės sveikatos egzistuoja dar ir dvasinė-dorovinė, ką perskaitę netikintieji, galbūt, nusijuoks, bet tame ir yra problema. Jeigu fiziškai sveikas žmogus yra toks, kurio kūnas neserga, o psichiškai sveikas - kurio psichika (religijoje dar vadinama siela), tai derėtų kalbėti dar ir apie dvasinę sveikatą, kuri susijusi su moralės ir sąžinės ligomis. Šiandien daug kam tokia kalba nesuprantama, nes juk daugelio akyse moralė yra reliatyvi, gyventi galima kaip nori, o savo religinius „paistalus“ kunigai turi pasilaikyti sau ir savo parapijiečiams, o ne transliuoti viešai.
Deja, būtent toks požiūris ir atsispinti tų žudikų rašliavose. Skaitydamas įvairių moksleivių ir studentų žudikų „manifestus“ mačiau tą patį per tą patį - religiją jie laiko pramanu, krikščionybę - moralinių vergų religija, save laiko nušvitusiais „antžmogiais“, geresniais už visą supuvusią visuomenę teisėjais, elitu. Žinoma, religijos požiūriu ten galima įžvelgti ir demoniško apsėdimo bruožų, ypač kai jie patys prisipažįsta, kaip sunkiai valdo pyktį ir savo tamsias emocijas, kaip jiems malonumą teikia blogio darymas ir t.t.. Būtent todėl tos šaudynės ir plinta tarsi maras - ne todėl, kad tiesiog ginklai pasiekiami, ir ne todėl, kad tiesiog yra psichiškai sergančių žmonių, o todėl, kad kartu su šiais faktoriais dar yra moralinio reliatyvizmo ir „antžmogiškumo“ ideologija, kurią jie transliuoja ir stengiasi įkvėpti ateities nusikaltimus.
Apibendrinimas
Psichinė liga nėra pirminė priežastis nusikaltimui, kaip ir ginklo turėjimas - taip pat ne. Nacistinėje Vokietijoje konclagerius statė ir masiškai žmones naikino pilnai psichiškai ir fiziškai sveiki žmonės, dažnai netgi kartu ir labai išsilavinę. Iš kitos pusės, mūsų visuomenėje daugybė žmonių serga viena ar kita psichine liga, bet jie niekam blogo nelinki ir nedaro. Žmones pirmiausia motyvuoja jų pasaulėžiūra ir vertybės, o ne ligos.
Daugelis tų nusikaltėlių buvo pakaltinami, pilnai suvokė ką daro, kai kurie turimas psichikos problemas netgi sistematiškai gydėsi. Bet tai nepadėjo, nes psichiatras ne burtininkas, žmogaus pasaulėžiūros lazdelės mostu nepakeis. Bet visuomenė savęs gali paklausti, ar ji turi bendrą dorinę viziją, ar nori dorinio ugdymo - ar jai priimtina normalizuoti smurtą, moralinį reliatyvizmą, indiferentizmą. Negali vienu metu žmogui sakyti, kad nėra skirtumo kuo jis tiki ir ką laiko gėriu, kad viskas vienodai gerai, ir tuo pačiu metu reikalauti, kad žmogus nedarytų to, ką tu laikai blogiu.
