Apie eucharistinę duoną, antspaudus, Proskomidiją

Duona, naudojama  Eucharistijai Ortodoksų Bažnyčioje, turi specifinę formą ir visada joje įspaudžiamas specialus antspaudas. 

Eucharistijai paruošta duona (Avinėlis)
ant disko (patenos)

Tam tikrus antspaudus galima matyti ir ikonose, kur tik vaizduojama duona.

VI a. ikona. - wikimedia.org

Tokia duona, iškepta Eucharistijai, vadinama „prosfora“, kas graikų kalba reiškia „atnaša“. Prosforomis vadinama ne tik duona, skirta Eucharistijai, bet ir duonelės, iš kurių išimamos dalelės už gyvuosius bei mirusiuosius ruošiant eucharistinę duoną prieš pat pamaldas. Tos dalelės išdėstomos aplink būsimąjį Kristaus Kūną - Avinėlį - simbolizuodamos Bažnyčią, susitelkusią aplink Kristų.

Prosforos - wikimedia.org

Dalelių išdėstymas ant disko (patenos)
ir prosforų tipai

Senovėje prosforas kepdavo patys tikintieji, geriausias naudodavo eucharistijai, iš kitų išimdavo tas daleles už gyvuosius ir mirusiuosius Bažnyčios narius. Kai iš prosforos išpjaunamas būsimasis Kristaus Kūnas („Avinėlis“), likusi dalis vadinama „antidoru“, t.y. „tuo, kas liko nuo atnašos (gr. doron - atnaša)“.

Apie tai, kokie turi būti Eucharistijai naudojami duona ir vynas, XVII a. dokumentas  „Pamokomasis žodis“ rašo:

„Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūno sakramento materija yra duona, pagaminta iš tyrų kvietinių miltų, sumaišytų su paprastu vandeniu ir gerai iškepta. Rauginta, ne sluoksniuota, švieži ir švari; turinti malonų ir duonai būdingą skonį. [...] Kristaus Kraujo materija yra vynuogių vaisių vynas, t.y. išgautas [būtent] iš vynuogių. Jis privalo turėti būdingą vynui skonį ir kvapą, būti tinkamas gerti ir švarus, taip pat su niekuo nesumaišytas. Tik proskomidijos metu vynas maišomas su vandeniu, o po Sakramento įvykio įliejamas karštas vanduo, kaip nurodyta apeigų rubrikose.“

Ortodoksų Bažnyčioje naudojama eucharistinė duona yra išlaikiusi senovinės, romėniškos duonos formą, nors ji kiek ir pakitusi. Mokslininkai yra radę I a. keptą, bet po ugnikalnio išsiveržimo suakmenėjusią duoną, kuri, kaip ir įprasta eucharistinei duonai, yra sudaryta iš dviejų dalių ir turi antspaudą.

Pompėjoje rasta suakmenėjusi duona. Tokia duona buvo kasdienė
- museum-of-artifacts.blogspot.com

Pompėjos duonos piešinys.
- wikimedia.org

Šiais laikais dvi duonos dalys alegoriškai interpretuojamos kaip dvi Kristaus prigimtys, I a. taip atrodė visos turgaus duonos. Pagal Romos įstatymus tas, kuris norėjo prekiauti duona, turėjo ją pažymėti specialiu kokybės ženklu - antspaudu, iš kurio pirkėjai atpažindavo, kieno tai duona ir kas garantuoja jos kokybę. Iš šių antspaudų atsirado ir bažnytinių duonų - prosforų - antspaudai.

Kepdami duoną specialiai liturginėms reikmėms, kepėjai paženklindavo ją bažnytiniais antspaudais. Vienas iš senovės antspaudų, su kryžiumi ir kristograma (Kristaus inicialas - IC XC ir užrašu NIKA - nugalintysis), menkai skiriasi nuo šiuolaikinių antspaudų formos.

Prosforos antspaudas. I tūkst. antroji pusė
 - metmuseum.org

Šiuolaikiniai rusų tradicijos antspaudai.
Kairėje - kristograma, viduryje - mariograma (Dievo Motinos inicialai)

Rusų tradicijoje paprastai naudojamos 5 prosforos, atitinkančios 5 poreikius - išpjauti Avinėlį, išimti dalelę už Dievo Motiną, devynias daleles už šventuosius, daleles už gyvuosius ir daleles už mirusiuosius. Didesnis prosforų skaičius nebūtinas, tuomet iš jų išimamos dalelės už jas atnešusiuosius ir už tuos, už ką jos atneštos. 

Graikų tradicijoje 5 prosforos sutrauktos į vieną didelę, jos vienos pakanka eucharistinėms pamaldoms. Avinėlis išpjaunamas iš vidurinės antspaudo dalies, mariograma yra antspaudo nuotraukos dešinėje, devynios dalelės išpjaunamas iš kairiosios antspaudo dalies, kitos dvi dalys - gyviesiems ir mirusiesiems. Kaip ir rusų praktikoje, žmonės gali atnešti daugiau prosforų gyvųjų ir mirusiųjų minėjimui.

Šiuolaikinis graikiškas antspaudas

Prosforos kepamos skaitant specialias maldas, vanduo, kuriuo nuplaunami antspaudai, laikomas šventu. Iki XVII a. rusų tradicijoje kepdavo dažniausiai patys kunigai, po to, kaip ir senovėje bei kitose tradicijose, tai pradėjo daryti pasauliečiai. Šiandien paprastai tai yra didelė garbė, kunigas šiam darbui palaimina. 



Tai, kas Romos tradicijoje atitinka „intenciją“ (kai už kažką „užsakomos“ Mišios), daugmaž atitinka vardų minėjimus proskomidijos metu. Kunigas šioje pasiruošimo Dieviškajai Liturgijai dalyje skaito tikinčiųjų paduotus raštelius su gyvųjų ir mirusiųjų vardais ir išiminėja daleles iš prosforų, dėdamas jas aplink Avinėlį ant disko (patenos). Po to, kai visi tikintieji priima Eucharistiją, dalelės supilamos į Kristaus Kraują su malda: „Viešpatie, užtariant Tavo šventiesiems, nuplauk čia minėtų žmonių nuodėmes Savo Šventuoju Krauju. Amen“. Ukrainos tradicijoje netgi egzistuoja specialios proskomidijos maldos, kai bendruomenė ypatingai meldžiasi už kažkieno sveikatą ar pan., nors tai nėra paplitę.


Populiarūs įrašai