Užrašų ant ikonų svarba

 Kartais tenka matyti neortodoksų arba nepatyrusių ikonografų darbus, ant kurių nėra jokių užrašų. Užrašai ant ikonų be galo svarbūs:

„...Pagal tokį požiūrį bizantiškoji ikonografijos praktika laikė būtinybe, kad ant kiekvienos ikonos būtų užrašas. Bizantijoje nebuvo specialių ikonų šventinimo apeigų: paveikslo virtimo ikona momentu buvo laikomas atitinkamo užrašo ant jos užrašymas. Tai, žinoma, nereiškė, kad bet koks atvaizdas, ant kurio užrašytas Dievo ar šventojo vardas, automatiškai tapdavo ikona: būtina buvo sekti ir kitais reikalavimais, iš kurių svarbiausias buvo menininko ištikimybė ikonografiniam kanonui. Tačiau jeigu paveikslas buvo nutapytas be užrašo, net jeigu ir tapytas sekant visomis ikonografijos meno taisyklėmis, nebuvo laikomas ikona.“ - Metr. Hilarijonas Alfejevas, Šventasis Bažnyčios slėpinys

Nors nuo šv. Petro Mohylos laikų kiekviename apeigyne atsirado ikonų šventinimo apeigos, kuomet skaitomos maldos ir naujoji ikona šlakstoma švęstu vandeniu, tai nepanaikina ikonos užrašo svarbos. Pašventinimo apeigos - tai tarsi Bažnyčios palaiminimas naudoti ikoną, bendruomeniškas jos priėmimas, kanoniškumo patvirtinimas. Tačiau tai neatšaukia kanoniškumo reikalavimų. Taipogi užrašas labai svarbus dėl pačios tradicinės ikonos vaizdo prigimties - juk jis dažnai yra nekonkretus, tik nuoroda, ženklas, simbolis, ir daugeliu atveju be užrašo įmanoma atpažinti tik pavaizduotojo asmens šventumo tipą, bet ne asmenį, nes ikona - ne portretas, ir tokiu nebando būti...