Ortodoksų Bažnyčios poezija (2): kanono gimimas
Ankstesniame straipsnyje („Š. A.“, V.10) kalbėjome apie tai, kad pirmosiomis Ortodoksų Bažnyčios giesmėmis buvo psalmės ir vadinamosios, biblinės giesmės, t. y. giesmės, randamos pačioje Biblijoje. Iš viso Šventajame Rašte ortodoksų tradicija išskiria 11 giesmių:
1. Mozės pergalės giesmė (Iš 15, 1–19)
2. Mozės atgailos giesmė (Įst 32, 1–43)
3. Deboros giesmė (Ts 5)
4. Onos giesmė (1 Sam 2, 1–10)
5. Habakuko giesmė (Hab 3, 1–19)
6. Izaijo giesmė (Iz 26, 9–19)
7. Ezekielio giesmė (Ez 38, 11–20)
8. Jonos giesmė (Jon 2, 3–10)
9. Trijų jaunuolių giesmė (Dan 3, 26–88)
10. Zacharijo giesmė (Lk 1, 68–79)
11. Dievo Motinos giesmė (Lk 1, 46–55)
Visgi Deboros ir Ezekielio giesmės ilgainiui prarado populiarumą, jos nebevartojamos liturgijoje, Zacharijo ir Dievo Motinos giesmės sujungtos į vieną, o trijų jaunuolių – perskelta į dvi. Taip susiformavo 9 ortodoksų biblinės giesmės, kurios dažniausiai dedamos Psalmyno pabaigoje, nes yra psalmodijos tradicijos dalis.
Kanonų troparai
Pasakojome, kaip psalmėms buvo sukurti jas palydintys himnai, naudojami kaip atliepai, – troparai. Ilgainiui Bažnyčios poetai pradėjo rašyti troparus ir biblinėms giesmėms. Kaip pavyzdį pasitelkime šv. Kozmo Himnografo (IX a.) troparą „Garbingesnę už cherubinus“, kuris iki šiol naudojamas kaip priegiesmis Dievo Motinos giesmei:
