Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inocento Velykinis laiškas (2019)
VILNIAUS IR LIETUVOS METROPOLITO INOCENTO VELYKINIS SVEIKINIMAS VISIEMS ORTODOKSŲ BAŽNYČIOS LIETUVOJE VAIKAMS
Mylimi Viešpatyje, garbingieji kunigai ir diakonai, gerbiami vienuoliai ir vienuolės, pamaldūs pasauliečiai, brangūs broliai ir seserys!
Nuoširdžiai sveikinu jus šią didžią ir išganingą dieną Velykinio himno žodžiais:
KRISTUS PRISIKĖLĖ!
Štai jau daugiau nei du tūkstančius metų šis Velykinis sveikinimas nepertraukiamai perduodamas iš kartos į kartą, iš širdies į širdį, iš lūpų į lūpas. Su šiais žodžiais angelai sutiko prie Viešpaties kapo moteris, nešinas mira, juos tardavo apaštalai ir visi artimiausi Viešpaties mokiniai. Šiais paprastais ir džiaugsmingais žodžiais išreiškiamas visas mūsų tikėjimas. Po apaštalų šį sveikinimą giedojo pirmieji krikščionys Jeruzalės aukštutiniuose kambariuose ir Romos katakombose. Su šiais žodžiais į mirtį ėjo pirmųjų amžių kankiniai, jie skambėjo XX-ojo amžiaus mūsų Bažnyčios išpažinėjų lūpose. Jais gyvena ir kvėpuoja Kristaus Bažnyčia ir šiandien!
Po savo prisikėlimo Jėzus Kristus atsisėdo Dievo ir Tėvo dešinėje ir ten, į Dangaus Karalystę, Jis kviečia ir mus visus, nes dėl mūsų išgelbėjimo Dievo Sūnus atėjo į pasaulį. Dėl kiekvieno iš mūsų Jis nužengė į žemę, priėmęs žmogišką prigimtį, kentėjo ant Kryžiaus, buvo palaidotas Kape, nužengė į pragarus ir prisikėlė iš numirusių.
Nors mes gyvename kitu laiku, naujoje epochoje, bet Prisikėlęs Kristus kaip ir anuomet stovi prie mūsų širdies durų, nuolankiai beldžiasi į jas ir laukia mūsų atsako.
Jeigu mes žengsime žingsnį link Prisikėlusio Išgelbėtojo, atversime Jam savo širdį, įsileisime Jį į savo gyvenimą, tai niekas, “nei dabartis, nei ateitis, nei aukštumos, nei gelmės, nei joks kitas kūrinys negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės” (Rom 8, 38-39). Tuomet jau visas mūsų gyvenimas mus susietas su Prisikėlusiu Kristumi.
Tegul ir šiandien ši šviesi žinia apie Prisikėlusį Išgelbėtoją, susijungia su mūsų tvirta viltimi, jog ir mūsų asmeniniame, dvasiniame gyvenime nugalės tiesa ir šviesa. Tegu negęstanti Kristaus šviesa nušviečia mūsų gyvenimo kelią, padėdama įveikti visus sunkumus, kliūtis, gundymus ir viliones.
Šiandien mes susiduriame su daugeliu šio laikmečio dvasinių iššūkių: kuomet balta vadinama juoda, vergavimas nuodėmei vadinamas laisve, pasileidimas rengiamas skaistumo rūbu, o piktžodžiavimas skelbiamas norma. Ir kartais atrodo, kad jau niekas negali mūsų atvesti į protą, niekas jau nebeturi jėgos išvesti mūsų visuomenę iš šio baisaus mūsų sąmonės užtemimo ir dvasinio kalėjimo. Bet Kristaus Bažnyčia nepajudinamai liudija Evangelijos žodžiais: “Šviesa spindi tamsoje ir tamsa jos neužgožia” (Jn 1, 5).
Kiekvienas iš mūsų savo gyvenimo būdu liudija arba apie didžią ir gyvybę teikiančią tiesos, gėrio ir grožio šviesą, arba apie melo, blogio ir netvarkos tamsą. Ir dėl to kiekvienas žmogus prideda į pasaulio gyvenimą arba vilties, kūrybos ir harmonijos, arba nusivylimo, destrukcijos ir chaoso. Dėl to neįmanoma pakeisti supančio pasaulio, nepasikeitus pačiam per bendrystę su Pašaukusiu mus “iš tamsos į nuostabią Savo šviesą” (1 Pt 2, 9).
Patikimu Dvasinės šviesos, esančios mumyse, matu yra santykiai su artimaisiais. “Kas sakosi esąs šviesoje, o savo brolio nekenčia, tas dar tebėra tamsoje, - liudija apaštalas Jonas. - kas myli savo brolį, tas pasilieka šviesoje ir jame nieko piktinančio nėra” (1 Jn 2, 9-10).
Tik nuoširdi, pasiaukojanti, veikli meilė artimui daro mus “šviesos vaikais” (Ef 5, 8) ir “prisikėlimo sūnumis”, kurie “jau nebegali numirti, nes yra lygūs angelams” (Lk 20, 36).
Besidžiaugdama Prisikėlusiu Kristumi, tikinti širdis pasiruošia pasipriešinti nuodėmei ir nuopuoliui, pykčiui ir neapykantai. Ir tegu sunkumai mūsų nesulaiko, prisiminkite mūsų Viešpaties žodžius: “Būkite drąsūs: Aš nugalėjau pasaulį” (Jn 16, 33). Tegu Dievo Sūnaus pergalė prieš mirtį ir blogio jėgas sustiprina mus visus, kad vykdytume Viešpaties priesakus ir mylėtume artimą.
Dėl to nepamirškime vienišų žmonių, nelaimingų ir ligotų. Nepamirškime vaikų ir šiuolaikinio jaunimo. Būkime jiems krikščioniškos meilės ir pasiaukojimo pavyzdžiu. Neškime meilės šviesą visiems mus supantiems žmonėms. O Ortodoksų Bažnyčia visada primins apie šias amžinas vertybes.
Nuoširdžiai sveikinu jus gerbiami tėvai, broliai ir seserys su Kristaus Prisikėlimo švente! Su malda linkiu jums, jūsų giminėms ir artimiesiems velykinio džiaugsmo, ramybės ir sielų išgelbėjimo! Dievo meilė ir malonė tebūna su jumis visais!
KRISTUS PRISIKĖLĖ!
TIKRAI PRISIKĖLĖ!
VILNIAUS IR LIETUVOS METROPOLITAS
INOCENTAS
2019 m. Vilnius
