„Kasdienė duona“ | Lk 6, 31-45

[Viešpats kalbėjo:]  31 „Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems. 32 Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius. 33 Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. 34 Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą. 35 Bet jūs mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų lauks didelis atlygis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai: juk jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems“.
36 „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas. 37 Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. 38 Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta“.
39 Jis pasakė jiems palyginimą: „Ar gali aklas vesti aklą? Argi ne abu įkris į duobę?! 40 Mokinys nėra viršesnis už mokytoją: kiekvienas mokinys bus gerai išlavintas, jei bus kaip mokytojas. 41 Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?! 42 Ir kaip gali sakyti broliui: 'Broli, leisk, išimsiu krislą iš tavo akies', – pats nematydamas savo akyje rąsto?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o tada pažiūrėsi, kaip iš brolio akies išimti krislelį.
43 Nėra gero medžio, kuris megztų blogus vaisius, nei vėl – netikusio, kuris megztų gerus vaisius. 44 Kiekvienas medis pažįstamas iš vaisių. Nuo usnių niekas nerenka figų, o nuo erškėčio neskina vynuogių. 45 Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno ima gera, o blogasis iš blogo lobyno ima bloga. Jo burna kalba tai, ko pertekusi širdis“.


Šiandien skaitome gan nemažą Viešpaties Jėzaus patarimų sąrašą. Ir tikrai verta juos įsidėmėti, o gal ir atskirai išsirašyti, kad nuolat galėtume pasikartoti ar pasitikrinti. Čia pasakyti Jėzaus žodžiai labai svarbūs mūsų amžinajam gyvenimui. Visų pirma, būti tik geru žmogumi nepakanka. Jėzus nusako ką daro šio pasaulio geri žmonės: jie myli tuos, kurie juos myli; daro gera tiems, kurie jiems gera daro; skolina tiems iš kurių tikisi skolą atgauti. Šis sąrašas nėra baigtinis. Tiesiog apsidairykime aplinkui ir sutiksime daugybę tokių gerų žmonių. Dar galime pridurti, kad geri žmonės ir nedaro nieko blogo. Na, bent jau tokio akivaizdaus ir visuotinai nepriimtino, jie nieko nenužudė ir tiesiogiai nepavogė (jei kažką ir pasisavino aplinkiniu keliu, nesiskaito 😊).

Tačiau to neužtenka, kad būtum krikščionis. To neužtenka, kad įeitum į Dangaus Karalystę. Kristus reikalauja, kad Jo mokiniai būtų ne tik geri, bet būtų šventi. O tam reikia mylėti savo priešus, daryti gera ir skolinti nieko nesitikint atgauti. Tada būsime ne tik geri žmonės, bet Aukščiausiojo vaikais. Bet tada turėsime kilti dar aukščiau. Ir čia Viešpats atskleidžia tas nuodėmes, dėl kurių šiaip geri žmonės, vis dėl to yra nusidėjėliai, ir kurių turi atsisakyti tie, kurie tikisi įeiti į Dangaus Karalystę: kito teisimas. Kai jaučiamės esą geri žmonės pagal šio pasaulio matmenis, neišvengiame puikybės, kuri yra visų nuodėmių motina. Puikuojamės savo gerumu ir teisiame tuos, kurie yra ne tokie geri arba mažiau geri negu mes. Priešnuodis teisimui yra gailestingumas. Ir Viešpats mus perspėdamas, duoda receptą: „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas. Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta“. Ir šiame Viešpaties perspėjime nėra nei grasinimo, nei rėmų. Jis nurodo, kad mes patys nulemsime savo amžinąją ateitį. Atrodo viskas paprasta ir aišku. Eik ir daryk, ir būsi Danguje. Deja, tai nėra taip paprasta.

Ir čia Jėzus pasako palyginimą, kuris daug ką paaiškina. Kas gi tie aklieji? O kas tas Mokytojas? Aklieji esame visi mes. Ir vos tik norime vieni kitus kažkur vesti ir vadovauti, tuoj įkrentame į duobę. Nes nė vieno nėra be nuodėmės. Todėl, visų pirma, turime stengtis pamatyti savo trūkumus, nuodėmes ir ydas, rąstus savo akyse, o vėliau (iš tiesų, tai niekada) ir krislelius brolių akyse. O Mokytojas yra vienintelis, kuris be ydos ir be nuodėmės, tai pats Viešpats Jėzus. Tik Juo galime sekti ir iš Jo mokytis. Ir jeigu pasiseka tapti panašiu į Jį, tuomet tampame kitiems pavyzdžiu. Tokiais pavyzdžiais mums yra šventieji. Ne būtinai tik tie, kurie jau yra Danguje (mirę ir paskelbti Bažnyčios šventaisiais), bet ir tie kurie dar gyvendami žemėje geba priartėti savo gyvenimu prie Kristaus. Mes juos atpažįstame iš jų gyvenimo vaisių ir galime iš jų mokytis.

Todėl nė vienas negali sakyti: sek manimi, aš parodysiu tau kaip gyventi ir išimsiu iš tavo akies krislą. Bet kiekvienas privalo išsiimti iš savo akies rąstą ir sekti Kristumi, o kitiems rodyti į Kristų savo gyvenimu.

Šiandien dėkosiu Dievui už nepaprastai gilią ir brangią pamoką, ir parodytą kelią pas Jį.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad išmokčiau gyventi ne teisdamas, bet atleisdamas, ir sekčiau Kristumi.

PARAMA

Galite mus paremti:

VšĮ „Krikščionių ortodoksų iniciatyvų centras“
Sąsk. nr. (IBAN): LT487300010173170576
(Pervedimams iš užsienio: SWIFT: HABALT22)

Arba:
Contribee PayPal


Populiarūs įrašai