2017 m. kovo 28 d., antradienis

„Kryžiaus giesmė“ (Krestnaja pieśń)

Kunigas-vienuolis Kristoforas (Sakovičius)
Gavėnios penktadieniais Lenkijos Ortodoksų Bažnyčioje galime susidurti su unikalia Palenkės (lenk. Podlasie) ir Chlemo krašto (ziemia chełmska) tradicija - Kryžiaus giesme. Susirinkę cerkvėje tikintieji skaito eiliuotas maldas apie Kristaus kančią, kartu gieda giesmes. Ypač neįprasta, kad šios giesmės - ne bažnytine slavų, o rusų kalba (arba po swojemu, t.y. maišyta lenkų-rusų-ukrainiečių-baltarusių kalba). 

„Kryžiaus giesmė“  (liaudiškai - Krestnaja pieśń) iš tiesų yra 25 giesmių rinkinys (jį galite atsisiųsti čia). Ji priklauso platesnei paraliturginių giesmių tradicijai. Lenkijoje ortodoksai taip pat gieda Kalėdines giesmes įvairiomis kalbomis (kaliadkas), įvairias XVII-XX a. giesmes iš giesmynų - Bogoglasnikų. Bogoglasnikų tradicija šiuose kraštuose prasidėjo dar unijos laikais, tokius liaudiškų, krikščioniškų giesmių rinkinius leido graikų apeigų katalikų Počajevo vienuolynas (buvo ši tradicija ir Vilniaus krašte). 1799 m. šių kraštų unitams grįžus į Ortodoksų Bažnyčią, paraliturginių giesmių tradicija ne tik liko išsaugota, bet ir skatinama.

„Kryžiaus giesmę“ sukūrė lenkų ortodoksų kunigas-vienuolis Kristoforas Sakovičius (1833-1897), už ją 1885 m. Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Šventojo Sinodas jį apdovanojo auksiniu kryžiumi. Kun. vienuolis Kristoforas visą savo gyvenimą nuolat skatino bažnyčioje giedoti visus susirinkusiuosius (vietoje choro), stengėsi ortodoksų tikėjimą padaryti kuo prieinamesnį plačiajai liaudžiai, o jo pasiūlymais žmonės be galo žavėjosi ir džiaugėsi - jos buvo tokios populiarios, jog gyvuoja ir mūsų laikais. Kaip galite išgirsti šiame Baltstogės radijo įraše, žmonės noriai gieda kun. Kristoforo giesmes:

https://drive.google.com/file/d/0B4hfjTd_-awuZGdMQ3pEdlFJMEU/view?usp=sharing

W PIATNICU MOŁCZANIJE 
W Piatnicu Swiatuju
Wsie dołżny mołczat',
O Chrystowych mukach
Krestnych razmyszlat'.
Wspomnim dień wielikij,
Kak Chrystos za nas
Postradał i umier
W strasznyj krestnyj czas!
W Piatnicu wsiak wiernyj
Zakluczy usta,
I poczti mołczańjem
Krest i smiert' Chrysta.
Wmiesto ust pust' sierdce
W dień siej howoryt,
A dusza pust' myslju
Pred Krestom stoit.
Jeśli złyje ludi
Wdruh otca, il mat'
Naszych zasudili
Smiert'ju postradat':
Smiert' ich i stradańja
Stali b my slezoj
Wspominat' w mołczańi
Horestnoj duszoj.
W Piatnicu ż Izrail
Hospoda sudił,
I, wsieho izmuczyw,
Na Krestie ubił.
Spasa, Druha, Brata,
Nieżnaho Otca,
Porażał wrah prawdy,
Złobnyj do końca.
Dołh wielit wsiem ludiam
W Piatnicu mołczat',
O Chrystowych mukach
Krestnych razmyszlat'.
Cztob my Krest Hospodień
Pamiat'ju w tiszy
Wsie pocztili s czuwstwom
W hłubinie duszy.
Cztob w dusze wsiak wiernyj
Krest izobraził,
I wo wsiu żyzń w sierdce
Smiert' Chrysta nosił.
[ visų giesmių tekstai ]

Ortodoksų persekiojimo laikais (tarpukario ir pokario metais), kai cerkvės buvo naikinamos ir kunigų buvo nedaug, tikintieji rinkdavosi šias giesmes giedoti namuose. 

Giesmėms pasirinkta rusų kalba, nes šiuose regionuose gyvena ne tik lenkai, bet ir baltarusiai, ukrainiečiai. Ilgą laiką rusų kalba jiems buvo bendra kalba, nors šiandien šia kalba tapo lenkų.

Kai kurie lenkų kunigai ir ortodoksai kritikuoja „Kryžiaus giesmės“ tradiciją, nes jos nėra niekur kitur ortodoksų pasaulyje, be to, ji nėra susijusi su liturginiu Gavėnios minėjimų ciklu. Visgi, kartu su Pasijų pamaldomis, tai yra vienas iš unikalių Kijevo metropolijos (LDK ortodoksų) pamaldų elementų.

2017 m. kovo 12 d., sekmadienis

Kada tarnauja šv. Bazilijaus Didžiojo Liturgija?


Vaizdo rezultatas pagal užklausą „st basil the great liturgy icon“

Šv. Bazilijaus Didžiojo Liturgija švenčiama 10 kartų per metus:

* 5 Gavėnios sekmadienius (6-asis jau yra Verbų sekmadienis, viena iš 12 Didžiųjų metų švenčių, todėl šv. Jono Auksaburnio Liturgija)
* Didžiąją savaitę - ketvirtadienį ir šeštadienį (per Velykas jau šv. Jono Auksaburnio)
* Šv. Bazilijaus Didžiojo dieną (kuri sutampa su Viešpaties Apipjaustymo švente, sausio 1/14 d.)
* Šv. Kalėdų ir Teofanijos švenčių išvakarėse (jeigu šventės neišpuola sekmadienį arba pirmadienį; tokiu atveju šv. Bazilijaus Liturgija švenčiama pačią šventės dieną).

Iš kur atsirado tokia praktika? Šv. Bazilijaus Liturgija yra senesnė, ilgesnė, nei dažniausiai naudojama šv. Jono Auksaburnio, todėl turi ypatingą reikšmę. Bet, ypač dėl to, kad daug kunigų maldų joje imta skaityti tyliai, šioje Liturgijoje sunku išbūti pasauliečiams. Todėl vis dažniau švenčiant šv. Jono Auksaburnio Liturgiją, priimtas sprendimas nustatytas specialias dienas, kad šv. Bazilijaus tradicija taip pat būtų išsaugota. Šv. Jono Liturgija iš esmės yra sutrumpintas Bazilijaus variantas.

Ikonostasas

Ikonostasas - tai ikonų siena, skirianti presbiteriją nuo navos (bažnyčios dalies, kur stovi tikintieji).  Ikonostasai atsirado iš templonų - tvorelės, skiriančios navą nuo presbiterijos.

Templonas šv. Petro ir Pauliaus katedroje, Romoje
Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Templon hagia sophia“
Hagia Sophia templonas (rekonstrukcija, Konstantinopolis)
Templonas Sankt Peterburge ortodoksų cerkvėje
Templonas Sankt Peterburge, ortodoksų cerkvėje
Templonas („Kryžiaus siena“) šv. Morkaus bazilikoje, 
Venecijoje, katalikų bažn.
Iš pradžių ant templonų pradėtos statyti ikonos, pakabintos medžiaginės uždangos (kapatizma; uždanga galėjo būti ir višum altoriaus, ant ciboriumo, „stogelio“ virš altoriaus). Templonai darėsi vis aukštesni, kol Rytuose pavirto ikonų sienomis - ikonostasais, o Vakaruose - „Kryžiaus sienomis“ (angl. Rood screen), taip vadintomis todėl, kad jų lotynų tradicijoje statytas Kryžius.

XV a. „Kryžiaus siena“ Prancūzijoje,
Moribihano St Fiacre at Le Faouet katalikų bažnyčioje
„Kryžiaus siena“ anglikonų bažnyčiojeCornwalle 
„Kryžiaus siena“ anglikonų bažnyčioje Londone
Kryžiaus sienos“ išliko daugiausia protestantų kraštuose (Anglijoje, Švedijoje ir t.t..), nes Romos Katalikų Bažnyčia jas panaikino kontrreformacijos laikais (daugelyje bažnyčių jos buvo išmontuotos, kad kunigo veiksmai būtų geriau matomi tikintiesiems). Protestantai, nors, regis, ir nestatė naujų bažnyčių su tokiomis sienomis, tačiau senovinių bažnyčių architektūrą paliko kokia buvo.

Rytų Bažnyčioje, kaip minėjome, templonai virto ikonostasais. 

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „iconostasis st george istanbul“
Ikonostasas šv. Jurgio bažnyčioje Konstantinopolyje
Didžiausi ikonostasai paprastai neturi daugiau, nei 5 ikonų eilių. Tradiciškai ikonos dėstomos tokia tvarka (konkrečiu atveju ji gali būti šiek tiek keičiama):
Ikonostaso schema

I. 
1) Altoriaus vartai, už kurių kaba uždanga (kapitazma). Ant vartų vaizduojama Arkangelo apreiškimo švč. Mergelei Marijai scena ir keturi Evangelistai.
2) Dešinėje pusėje nuo vartų vaizduojamas Jėzus Kristus,
3) kairėje - Dievo Motina.
4) Diakonų durys. Ant jų vaizduojami šventieji diakonai arba arkangelai.
5) Šioje vietoje vaizduojama šventovės globėjo (ar šventės, kurio vardu pavadinta šventovė) ikona.
6) Šioje vietoje vaizduojamas tame regione gerbiamas šventasis.

II.
7) Paskutinės vakarienės ikona.
8) 12 didžiųjų švenčių.

III.
9) Deisis - Jėzus Kristus Visagalis, jam iš kairės - Dievo Motina, iš dešinės - Jonas Krikštytojas (rečiau - apaštalas Jonas).
10) 12 apaštalų ikonos.

IV. 
11) Dievo Motinos ikona (dažnai - Ženklo iš dangaus ikona)
12) Senojo Testamento pranašai

V.
13) Prisikėlimo ikona
14) Naujojo Testamento šventieji


Rusų tradicijos ikonstasų pavyzdžiai:









Kitose ortodoksų tradicijose retai statomi tokie aukšti ikonostasai. Pavyzdžiui, graikų tradicijoje ikonostasai dažniausiai būna tik 1-2 aukštų:

No automatic alt text available.
Ikonostasas Salonikų katedroje

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Εικονοστάσιο“


Vaizdo rezultatas pagal užklausą „καθεδρικός ναός  ελλαδα“
Ikonostasas Atėnų katedroje

Templonas, „Kryžiaus siena“, ikonostasas atlieka labai svarbią liturginę funkciją - jis atskiria sakraliausią liturginę erdvę (presbiteriją) nuo navos. Ne pamaldų metu tai, kas švenčiausia - altorius su švč. Komunija ant jo - yra paslaptyje, jie yra nematomi. Tuo pačiu Kryžius ir ikonos ant ikonostaso skatina kontempliuoti šį slėpinį.