„Kasdienė duona“ | Mk 12, 13-27
13 Tada jie siunčia pas Jėzų fariziejų ir erodininkų sugauti jo kalboje. 14 Šitie atėję sako jam: „Mokytojau, žinome, jog esi tiesakalbis ir niekam nepataikauji. Tu nepaisai žmonių padėties, bet mokai Dievo kelio, kaip reikalauja teisybė. Valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne? Mokėti ar nemokėti?“ 15 Matydamas jų veidmainystę, Jėzus tarė: „Kam spendžiate man pinkles? Atneškite man pažiūrėti denarą“. 16 Jie padavė. Jis ir klausia: „Kieno čia atvaizdas ir įrašas?“ Jie atsakė: „Ciesoriaus“. 17 Tuomet Jėzus jiems tarė: „Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“. Ir jie be galo juo stebėjosi.
18 Pas Jėzų ateina sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir klausia: 19 „Mokytojau, Mozė yra mums parašęs: Jei kieno brolis mirtų ir paliktų žmoną, o nepaliktų vaiko, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių. 20 Ir štai yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirdamas nepaliko vaikų. 21 Vedė ją antrasis, bet ir šis mirė bevaikis. Taip pat atsitiko ir su trečiuoju, 22 ir visi septyni nepaliko vaikų. Paskiausiai iš visų mirė moteris. 23 Numirėliams keliantis, kai ir jie prisikels, kurio iš jų žmona ji bus? Juk ji yra buvusi septynių žmona?“ 24 Jėzus jiems atsakė: „Argi ne todėl klystate, kad neišmanote nei Raštų, nei Dievo galybės?! 25 Kai prisikels iš numirusių, tai nei ves, nei tekės, bet bus kaip angelai danguje. 26 O kad mirusieji keliasi, – ar neskaitėte Mozės knygoje apie krūmą, – kaip Mozei Dievas yra pasakęs: Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas?! 27 Jis ne mirusiųjų, bet gyvųjų Dievas. Jūs labai klystate“.
Skaitome, kaip įsigalėjusi fariziejų, sadukiejų, erodininkų “tvarka” bando įvairiais būdais sukompromituoti Jėzų. Jų klausimai skirti vien tik prigauti Jį kalboje. Tačiau Jėzaus atsakymai stebina ir verčia susimąstyti ne tik Jį klausiančius, bet ir mus. Juk, atrodytų, Jo atsakymai tokie paprasti, tačiau juose glūdi tiek išminties ir tiesos, jog tai padaro juos nepaprastais, išmintis mus pakeri savo teisumu ir paprastumu. Štai klausimas apie mokesčius. Jėzus nesako reikia ar nereikia juos mokėti, tiesiog Jis ragina elgtis teisingai ir atiduoti kam kas priklauso.
Na, o klausimas apie mirusiųjų prisikėlimą nėra toks paprastas. Ir atsakymą gali būti sunku suprasti, tačiau Viešpats leidžia mums patirti, kad Dievui nėra negalimų dalykų, ir kad tai, kas mūsų komplikuotam protui atrodo neįmanoma, Dievo akimis yra paprasta. Dažnai susiduriame su savo proto ribotumu, kuomet svarstome apie patį Dievą arba apie dieviškuosius dalykus. Bandome sau kažką paaiškinti remdamiesi savo žmogiškąja patirtimi. Tačiau jokia žmogiška patirtis, joks žmogiškas protas, koks genialus jis bebūtų, negali prilygti Dievo išminčiai. Tiesiog kūrinys negali prilygti Kūrėjui. Deja, mūsų puikybė dažnai tampa mums kliūtimi priimti šią tiesą apie save ir Dievą. Bandome viską paaiškinti sudėtingiausiais išvedžiojimais ir galiausiai patys juose pasiklystame.
Šiandien dėkosiu Dievui už Jo išmintį, parodytą mums per Jėzų Kristų.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad naudočiausi savo proto galiomis išmintingai ir nuolankiai.
