Didieji gyvenimo klausimai ir praktika

Kokia yra gyvenimo prasmė? Kas mūsų laukia po mirties? Kurlink viskas juda pasaulyje? Kiekviena žmonių karta palieka ateinančiai neatsakytus didžiuosius gyvenimo klausimus. Kažkuriais gyvenimo momentais norisi visą laiką skirti atsakymų ieškojimui, bet kai gyvenimas teka į priekį, neišvengiamai susiduriame su tuo, kad atsakyti nespėjimas. Taipogi kyla klausimas, ar atsakyti reikia.

Vieną akimirką tu vaikas, antrą - jaunuolis, trečia - šeimos vyras, ketvirtą - jau senolis, o penktą jau ir laikas išeiti. Kiek žmonių išėjo tik palikę savo palikuonis, bet nespėję net užduoti didžiųjų klausimų?

Budistinis palyginimas apie žmogų, į kurį pataikė užnuodyta strėlė puikiai iliustruoja, kad kartais geriau veikti, nei visą laiką skirti atsakymų paieškai:

Žmogus neleidžia gydytojui ką nors daryt iki kai kurie klausimai nebus atsakyti. Sužalotasis žmogus reikalauja jam pasakyti, kas iššovė strėlę, kokiai kastai šovęs žmogus priklauso ir ką dirba, kodėl iššovė. Jis nori sužinoti, kokiu lanku buvo iššauta, kaip buvo įsigytos sudėtinės dalys nuodams. Malunkyaputta, toks žmogus mirs greičiau nei gaus atsakymus į visus klausimus. Tas pats galioja tiems, kurie seka Keliu.

Krikščionybė siekia padėti žmogui, o nuodėmė, užkrėtusi jį mirtingumu, yra tarsi ta strėlė.  Lėtai mirdamas žmogus gali neleisti Bažnyčiai jo gydyti, nepasitikėti, nes norės pirma gauti atsakymus į didžiuosius klausimus, kad įsitikintų, kad gydytojai žino savo darbą. Tačiau ar spės iki mirties?

Gyvenimas reikalauja teorijos ir praktikos balanso - tas, kas atsisako veikti iki gaus visus atsakymus rizikuoja mirti nuo užnuodytos strėlės.