„Kasdienė duona“ | Jn 17, 20-26 („Kristaus – Aukščiausiojo Kunigo – malda“ III d.)

(Jėzus meldėsi:) 20 „Ne tik už juos aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės:
21 tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs.
22 Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: 23 aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog tu esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai.
24 Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manim ten, kur ir aš; kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs, nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą.
25 Teisingasis Tėve, pasaulis tavęs nepažino, o aš tave pažinau. Ir šitie pažino, jog tu mane atsiuntei.
26 Aš pagarsinau tavo vardą ir dar garsinsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir aš būčiau juose“.

Jėzus meldžia vienybės ir tiems, kurie per Jo apaštalų žodį Jį įtikės. Už kiekvieną krikščionį, kuris priima Jį ir pažįsta, jog Tėvas atsiuntė Jėzų Kristų pasaulio išgelbėti. Jis meldžia ne tik krikščionių vienybės, bet kad visi būtų viena. O būti viena yra daugiau negu vien būti vienybėje, tai reiškia būti ne tik kartu, bet tuo pačiu, tuo pačiu Kristaus Kūnu, kurio galva yra pats Kristus. Šis Jėzaus maldavimas labai svarbus kiekvienam iš mūsų. Juk taip sunku būti viena su kitais. Su broliais ir sesėmis savo aplinkoje, savo Bažnyčioje, savo parapijoje, galų gale savo šeimoje. Būti viena - tai mylėti savo artimą, savo brolį ar sesę, taip kaip Tėvas myli Kristų. Kitoje vietoje savo mokiniams Jėzus sako:  „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą! Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13, 34-35). Šis begalinis Jėzaus troškimas apima dvi puses, viena: Jis duoda mums įsakymą vieniems kitus mylėti, antra: Jis žino, jog tai mums labai sunku, todėl meldžia Tėvo pagalbos mums. Taigi, kad visi taptume viena, reikia dviejų dalykų – mūsų asmeninių pastangų ir Dievo malonės. O mylėti savo artimą - tai ne tik priimti kitą kitokį, jį pakęsti ar toleruoti, bet linkėti jam gero. Tai net nereiškia, jog turime vieni kitus mėgti, tačiau turime linkėti ir daryti meilės darbus vieni kitiems bei būti pasiruošę viską atiduoti, net paaukoti savo gyvybę, kaip tai padarė Viešpats. O pats didžiausias gėris, kurio galime linkėti savo artimui yra tai, ko toliau meldžia Kristus: Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manim ten, kur ir aš.

Taigi, Kristaus malda vainikuojama esminiu dalyku, kuris nuo amžių pradžios buvo Dievo mintyje: kad visi būtų viena, kaip Tėvas su Sūnumi yra viena, ir kad mylėtų vienas kitą taip, kaip Tėvas myli Sūnų, idant pasaulis įtikėtų, kad Tėvas atsiuntė Sūnų jo išgelbėti ir laikų pabaigoje visi būtume toje šlovėje, kurioje visada buvo ir yra Kristus vienybėje su Tėvu ir Šventąja Dvasia.

Šiandien dėkosiu Jėzui, kad užtaria mus pas Tėvą ir prašo malonės, kad galėtume tapti viena.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad vis labiau galėčiau įgyvendinti Kristaus įsakymą mylėti savo artimą.

Komentarai

Populiarūs įrašai