2014 m. kovo 17 d., pirmadienis

Ar krikščionys mokė, jog Žemė - plokščia?

Mūsų laikais yra paplitusi renesanso laikais sukurta mitologija, atseit, viduramžiai buvo „tamsieji amžiai“, kultūros nuosmukis. Vienas populiarių mitų - XIX amžiuje sugalvotas pramanas, kad ankščiau krikščionys tikėję, esą Žemė yra plokščia.

Kad Žemė nėra plokščia, ėmė įtarti dar pirmieji Antikos filosofai. Anaksimandras manė, jog Žemė - cilindro formos. Pitagoras, Platonas, Aristotelis, Klaudijus Ptolemėjus teigė, jog Žemė yra sfera.

Daugelis Bažnyčios Tėvų turėjo klasikinį išsilavinimą ir laikėsi mokslinių nuostatų, perimtų iš klasikos. Kad Žemė yra sfera rašė Laktancijus, Origenas, šv. Augustinas, šv. Jeronimas, šv. Ambrozijus, šv. Bazilijus Didysis (šie autoriai gyveno III-IV a.). Nors ir buvo ankstyvųjų autorių, kurie teigė priešingai (pvz. Diodoras Tarsietis), tačiau jie buvo kritikuojami įtakingesniųjų Tėvų. Kaip savo tyrime rašo istorikas Jeffrey Burton Russell, visi įrodymai rodo, kad viduramžiais dominuojanti pozicija buvo ta, jog Žemė yra sferos formos, o mitą apie „tikėjimą į plokščią Žemę“ sukūrė XIX amžiaus antikrikščioniški autoriai. Derėtų pastebėti, jog pati ši tema, pasak šv. Bazilijaus Didžiojo (IV a.), nėra susijusi su teologija ir nėra svarbi krikščioniškai dogmatikai ar krikščioniškam tikėjimui.


XII a. knygos iliustracija, vaizduojanti apvalią Žemę
V-VII amžiaus jau susiformavusios krikščioniškos civilizacijos mokslinėje literatūroje (tiek Rytuose, tiek Vakaruose) matome, jog dominuojantis požiūris išlieka tas pats - Žemė yra apvali (Vakaruose jį išreiškia Boecijus, Izidorius Sevilietis, šv. Vergilijus Zalcburgietis, Rytuose - Kosmas Vienuolis ir kiti).

Vėlesniais laikais, Vakaruose iškilus scholastikai, daugelis krikščioniškųjų autorių rėmėsi Platonu ir Aristoteliu, ir mokė, jog Žemė - sferos formos. Rytuose šis įsitikinimas buvo dominuojantis nuo Antikos laikų, o vėlesniais viduramžiais jį išreiškė tokie įtakingi žmonės, kaip Konstantinopolio patriarchas šv. Fotijus (IX a.) ir kt.


XIV a. knygos iliustracija, vaizduojanti apvalią Žemę
XIX-XX amžiuje sukurti pasakojimai, atseit, viduramžiais žmonės tikėjo Žemę esant plokščia, rėmėsi atskirų Biblijos vietų ir Bažnytinio meno interpretacijomis atsietai nuo konteksto. Poetinėse Biblijos vietose, tokiose kaip Psalmės, gausu nuorodų į pasaulį kaip tarsi į plokščią, tačiau tai akivaizdžiai poetinės vietos, parašytos ritmiškai, eiliuotai, pagal artimųjų rytų poezijos reikalavimus - jos šneka vaizdingai.

Tuo tarpu viduramžių menas, skirtingai negu Antikos, atsisakė perspektyvos, natūralistinio proporcingumo ir trimačio vaizdavimo principų. Paprastai viduramžių piešiniuose naudojamas atvirkštinės perspektyvos principas (tai, kas yra toliau, vaizduojama didesniu), figūrų dydis priklauso ne nuo jų natūralaus didžio, o nuo reikšmės ir prasmingumo, viskas vaizduojama dvimatėje plokštumoje, dominuoja simbolizmas. Todėl mene paprastai niekada nebuvo vaizduojama sferos formos Žemė, tokią galima rasti tik knygų (žinynų, enciklopedijų) iliustracijose. Taip, nežinant konteksto ir žiūrinėjant viduramžių meną, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad to meto krikščionybė mokė Žemę esant plokščią.

Kai kuriems autoriams įtaką padarė legendiniai pasakojimai apie tai, kaip Kristupas Kolumbas plaukė į Vakarus, norėdamas įrodyti, jog Žemė yra apvali. Iš tiesų jis žinojo, kad Žemė yra apvali iš to meto mokslinės literatūros, tik buvo nesutariama, kokio ji yra dydžio (beje, šiuo klausimu Kolumbas suklydo, o mokslininkai pasirodė esą teisūs - Indija buvo daug toliau, negu galvojo Kolumbas, tiesiog mokslininkai nežinojo, jog tarp Indijos ir Europos yra dar vienas žemynas). Be to, visai tikėtina, jog Kolumbo bendrakeleiviai nežinojo, jog Žemė yra apvali - daugelis jų buvo menkai išsilavinę kriminaliniai nusikaltėliai, gavę amnestiją specialiai tam, kad dalyvautų ekspedicijoje. Tai neturėtų stebinti, nes LRT laidos „Klausimėlis“ žurnalistai ir šiandienos Lietuvos kaime sugebėjo rasti žmonių, kurie nežinojo, ar Žemė yra plokščia, ar apvali. 

Pasak prof. Albino Plėšnio, mitui apie „plokščią Žemę viduramžiais“ dar galėjo pasitarnauti viduramžiškų pasakojimų apie keliones po svetimus kraštus rinkiniai, į kuriuos be atrankos buvo dedamos tokios neįtikėtinos istorijos, kaip susitikimas su šuniagalviais žmonėmis arba nukritimas nuo pasaulio krašto. Tai nebuvo mokslinė viduramžių literatūra, tačiau neišmanę viduramžių literatūros žanrų Naujųjų laikų žmonės galėjo pamanyti, jog tose knygose pristatomas įprastas viduramžių mokslininko pasaulėvaizdis.

Daugiau informacijos galite rasti šiuose moksliniuose šaltiniuose:

Harris, Stephen. 2007. Misconceptions about the Middle Ages (Routledge Studies in Medieval Religion and Culture). Routledge.
Russell, Jeffrey Burton. 1991. Inventing the Flat Earth: Columbus and Modern Historians. Praeger (šis tas apie knygą moksliniame žurnale: http://www.jstor.org/discover/10.2307/494674?uid=3738480&uid=2&uid=4&sid=21103774168813 )

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą