Kaip išvengti nuobodulio ir nusiminimo? (Šv. Teofanas Atsiskyrėlis)

Šv. Teofanas Atsiskyrėlis

Dar šv. Augustinas „Išpažinimuose“ pastebi, jog nuobodulys - pirmas žingsnis į nuodėmę. Labai lengva užkluptam nuobodulio nusiminti ar pulti į neviltį, išsigalvoti nuodėmingų veiklų. Todėl šv. Teofanas Atsiskyrėlis savo laiške (įdėtame į išleistą jo laiškų rinkinį Kas yra dvasinis gyvenimas ir kaip prie jo prisiderinti?) dalijasi skaitytais vieno grafo patarimais savo dukrai, kaip išvengti nuobodulio:

Kiekvienas, sako jis, turi savo kasdienių užsiėmimų ratą, kurį jis atbūna tarsi kokį lažą. Bet yra daugybė žmonių, kurių šie lažo užsiėmimai yra nesudėtingi ir neilgi. Po jų lieka daugybė laiko, kurio kuo nors nepripildžius neišvengsi nuobodulio. Kad jo išvengtum, štai geriausios priemonės: nustatyk taip, kad pas tave nei vienos minutės neliktų dykaduoniavimui ir visą laiką užpildytum atitinkamais užsiėmimais, kad, kai baigi vieną darbą, atsilaisvini, tai būtų paruoštas jau kitas darbas, jo ir griebkis. Kokie tai darbai? 1. Estetiniai užsiėmimai: muzika, dainavimas, tapyba. Bet tai ne kasdienė duona, o saldainiai. 2. Kokie nors rankdarbiai: mezgimas, siuvinėjimas ir panašiai. 3. Tačiau geriausia priemonė prieš nuobodulį  - atrasti rimtų skaitinių ir nežinomų dalykų mokymosi skonį. Ir ne tiek skaitymas veja nuobodulį, kiek mokymasis.

Kitoje vietoje, kaip jau cituota, šv. Teofanas Atsiskyrėlis dirbantiems tik protinį darbą siūlo užsiimti „kambarine gimnastika“, t.y. tam tikrais pratimais, kad kompensuotų fizinio darbo trūkumą dienos bėgyje.