Šv. Grigalius Nazianzietis apie santuoką ir moterį
Rašydamas vėlyvosios Antikos visuomenės kontekste (IV a.), kurioje su moterimi buvo elgiamasi kaip su priemone, šv. Grigalius Nazianzietis (Grigalius Teologas), pamokslauja vyrams: „Kas liečia skaistumą (čia jis skaistumą turi omenyje ne pilno susilaikymo, o doro santuokinio gyvenimo prasme - mano past.), kaip matau, daugelis turi neteisingą supratimą, o ir įstatymas pas juos nelygus ir neteisingas. Nes kodėl gi įstatymas taip apriboja moteriškąją lytį, o vyriškajai lyčiai suteikia laisvę? [...] Vyrai buvo įstatymdaviai, todėl ir įstatymas nukreiptas prieš moteris.“
„Vedybos vienąkart - įstatymas, dusyk - nuolankumas, o trečią kartą - savivalė. Kas peržengia ir šią ribą, tas yra tarsi kiaulė ir nedaug tokio pasileidimo pavyzdžių. [...] Kristus leidžia skirtis tik su svetimautoja, o visą kitą liepia kentėti filosofiškai (φιλοσοφεῖν - mylint išmintį). Svetimautoją išskiria tik todėl, jog ji kenkia visai giminei. Visais kitais atvejais būkime pakantūs ir filosofiški [...]. Matai, jog žmona pasidažė - nuvalyk; arba pas ją palaidas liežuvis - nuskaistink, be saiko juokiasi - padaryk kuklia; be saiko geria - apribok; šlaistosi ir negrįžta namo - sudrausmink; nesaugo akių - pataisyk; bet neatskirk jos nuo savęs, nes dar klausimas, kam bus blogiau, atskirtajai ar atskiriančiajam. [...] Nebūk jai svetima upė ir niekam nesistenk taip patikti, kaip savo žmonai. “
Metaforos „svetima upė“ kontekstas yra biblinis, ten, mokydamas nesvetimauti, Saliamonas sako: „Būk dėkingas už savo šaltinį,/ rask džiaugsmo su savo jaunystės žmona, / žavia gazele, grakščia kalnų ožkute! / Jos meilumas tenugirdo tave visais laikais, / būk nuolat apsvaigęs jos meile.“ - šv. Grigalius Nazianzietis šiuo atveju teigia, kad ne tik džiaukis savo šaltiniu (žmona), bet ir pats nebūk jai svetima upė, nes jis matė tokių žmonių, kurie nors ir kūniškai nesvetimauja su kitomis moterimis, bet visą savo dėmesį skiria bet kam, tik ne savo žmonai. Todėl jis rašo: „jei pats esi nukreipęs savo siekius kiton vieton, tai savo žmonai leidi neteisybę“, t.y. jei esi svetimas savo žmonai, tai nesistebėk, kad ji dairosi dėmesio iš kitur, ir toliau aiškina apie tai, jog mintimis taip pat svetimaujama, ne tik kūnu.
Šis patarimas, ko gero, tinka ne tik moterims. „ „Taps du, - pasakyta. - Vienu kūnu.“ O vienas kūnas teturi ir vienodą garbę“ - moko šv. Grigalius. Taigi, ko gero jei šv. Grigalius pamatytų mūsų visuomenėje, jog jau ir žmona gali laisvai būti vyrui svetima upė, tai jai tą patį patarimą duotų.
