Ukrainos Bažnyčios krizė: faktai

Šio straipsnio tikslas - pristatyti vien faktus apie susidarusią Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios krizę, be jokio vertinimo.

Kas įvyko?

Ukrainos Bažnyčia nuo 1990 m. buvo suskilusi į daugybę schizmų. 2018 m. Konstantinopolio patriarchas nutarė suteikti Ukrainos Bažnyčiai autokefaliją, o protestuodama prieš tai, Maskvos patriarchija nustojo minėti Konstantinopolio patriarchą savo maldose ir dalyvauti Konst. patriarchato vadovaujamose institucijose.

Kitaip tariant, nutraukė bendradarbiavimą aukščiausiame lygmenyje, kas ateityje gali virsti į tikrą schizmą tarp Konstantinopolio ir Maskvos (žr. metropolito Hilarijono Alfejevo pareiškimus šia tema).

Kas yra schizma?

Schizma (rus. raskol) - tai Bažnyčios pasidalijimas, vienos Bažnyčios dalies atskilimas nuo kitos. Schizma gali įvykti be erezijos, t.y. be tikėjimo mokymo skirtumų, pavyzdžiui, dėl politinių priežasčių. Ar Bažnyčia yra schizmatinė, ar kanoninė (t.y. teisėta, tikra) Ortodoksų Bažnyčioje priklauso nuo to, ar ją pripažįsta kitos nepriklausomos (autokefalinės) Ortodoksų Bažnyčios, kurių šiuo metu yra 15.

Kokios Ukrainoje egzistuoja Bažnyčios ir schizmos?

Kanoninės Ortodoksų Bažnyčios Ukrainoje vadovas -
Jo Palaimintybė metropolitas Anupras (Onufrij)
Vienintelė kanoninė Ukrainos Bažnyčia, t.y. pripažįstama visų 15 pasaulio Ortodoksų Bažnyčių, šiuo metu yra šiuo metu yra Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia, kurios vadovas - metropolitas Anupras (Onufrij).
Iš atskalų, dvi didžiausios yra šios:

Filaret Denysenko July 2014.jpg
Nekanoninės Kijevo patriarchato Bažnyčios vadovas
Filaretas (Denisenko)
- Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (Kijevo patriarchatas) - schizma, atsiradusi 1992 m., kai tuometinis kanoninis Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios vadovas, metropolitas Filaretas, paskelbė steigiąs autokefalinę Bažnyčią, nepriklausomą nuo Maskvos patriarchato. Jis taipogi persivadino iš metropolito į Kijevo patriarchą. Šios Bažnyčios pagrindą sudarė dalis tikinčiųjų ir vyskupų, palikusių Maskvos patriarchatą ir dalis Ukrainos Autokefalinės Ortodoksų Bažnyčios narių, prisijungusių prie šios grupės.

- Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia - schizma, atsiradusi 1920 m., kai po dėl Rusijos imperijos žlugimo prasidėjusios Rusijos Bažnyčios krizės, Visos Ukrainos Bažnyčios Susirinkimas, kurio nepalaikė nė vienas  vyskupas, paskelbė Ukrainos Bažnyčios autokefaliją. Pirmieji vyskupai buvo įšventinti nesakramentiniu būdu - per kunigų rankų uždėjimą, todėl XX a. bėgyje bandyta kompensuoti šiuos trūkumus patriaukiant į savo gretas vyskupus, turinčius apaštališką įpėdinystę (kai kurie senesni vyskupai buvo šventinami antrą kartą). Po II pasaulinio karo iš esmės tapo diasporos Bažnyčia, Ukrainoje atgimė žlungant Sovietų Sąjungai. Šiuo metu bendruomenės tankiai susitelkusios Vakarų Ukrainoje.

Yra ir smulkesnės schizmos, kurios nėra tiek politiškai ar religiškai svarbios.

Dar verta paminėti XVI a. pab. atsiradusį susiskaldymą - Ukrainos Graikų Apeigų Katalikų Bažnyčią (unitus), kurių veikla sovietmečiu buvo uždrausta bei persekiojama. Jie atgimė Perestroikos laikais, daugiausiai tikinčiųjų turi Vakarų Ukrainoje ir taip pat konkuruoja su Maskvos patriarchato Bažnyčia dėl tikinčiųjų, įtakos, turto.

Kas yra autokefalija?

Autokefalija yra visiško Bažnyčios savarankiškumo teisė. Autokefalinė Bažnyčia pati turi savo bažnytinį teismą, valdančiąją vyskupų tarybą (sinodą), vyriausią vyskupą (arkivyskupą, metropolitą arba patriarchą), pati renkasi savo vyskupus ir sprendžia visus kitus savo klausimus.

Ortodoksų Bažnyčia neturi popiežiaus, Vatikano ar panašios centrinės struktūros. Ji yra nepriklausomų Bažnyčių šeima, kurios turi bendrą tikėjimą, bendrus sakramentus ir vienas kitą pripažįsta. Ukrainos ortodoksų schizmų priežastis - noras turėti autokefaliją, t.y. nepriklausomybę nuo Maskvos patriarchato bažnytinės valdžios.

Įvykių seka

PRIEŠISTORĖ

988 m. Kijevo kunigaikštis šv. Vladimiras Didysis pakrikštija Kijevo Rusią. Kijevo Bažnyčia priklauso Konstantinopolio patriarchatui.

1325 m. pirmasis Kijevo metropolitas - Petras apsistoja - Maskvoje. Nuo to laiko karts nuo karto atsiranda situacijos, kai egzistuoja du konkuruojantys vyskupai, turintys „Kijevo metropolito“ titulą - vienas - Maskvoje, kitas - Kijeve.

1448 m. be Konstantinopolio patriarchato žinios įšventinamas Maskvos metropolitas Jona. Jis yra pirmas metropolitas Maskvoje, kuris turi nebe „Kijevo metropolito“, o „Maskvos metropolito“ titulą.
Faktinė autokefalija, schizma su Konstantinopoliu, kuri vėliau išsisprendžia Konst. patriarchui vėl pripažįstant Maskvos hierarchiją (Maskvai niekada taip ir neįteikiamas formalus dokumentas apie autokefaliją)

1596 m. Bresto unija (sukuriama Ukrainos Graikų Apeigų Katalikų Bažnyčia)

1686 m. Konstantinopolio patriarchas perduoda Kijevo metropoliją Maskvos patriarchato globai.

XX AMŽIUS

1920 m. susikuria Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia (УАПЦ)

1924 m. Konstantinopolio patriarchatas suteikia autokefaliją Lenkijos Ortodoksų Bažnyčiai. Autokefalijos dokumente (tomose) teigiama, kad Lietuvos ir Lenkijos, buvusios Kijevo metropolijos Bažnyčių teritorijos Maskvos patriarchato uzurpuotos neteisėtai, jam buvo pateiktos tik globai ir Maskvos patriarchato jurisdikcija joms nepripažįstama.

1946 m. Lvove komunistai surengia sinodą, kuriame panaikinama Ukrainos Graikų Apeigų Katalikų Bažnyčia. Katalikai pasitraukia į pogrindį arba jungiasi prie ortodoksų.

1988-1990 m.  tautinis atgimimas. Vėl legalizuojama Ukrainos Graikų Apeigų Katalikų Bažnyčia, Vakarų Ukrainoje atgimsta Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia (iki tol gyvavusi tik diasporoje).

1990 m. Ukrainai dar negavus nepriklausomybės, Maskvos patriarchato Ukrainos ekzarchatas performuojamas į Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią su „plačiomis autonomijos teisėmis“. Jos vadovas gauna „Jo Palaimintybės, Kijevo ir Visos Ukrainos metropolito“ titulą.

1990 m. Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia Kanadoje, priklausiusi nekanoninei Ukrainos Autokefalinei Bažnyčiai, prisijungia prie Konstantinopolio patriarchato kaip autonominė Bažnyčia.

1991 m. rugpjūtį Ukrainai tapus nepriklausoma valstybe, lapkritį visi Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios vyskupai kreipiasi į Konstantinopolio ir Maskvos patriarchus, prašydami autokefalijos (laiškai graikų ir anglų kalbomis - http://www.ec-patr.org/docdisplay.php?lang=gr&id=2566&tla=gr ). Idėją remia nauja nepriklausomos Ukrainos valdžia.

1991 m. gruodį autokefalijos klausimas svarstomas Maskvoje, sinode. Priimtas sprendimas klausti visų Maskvos patriarchato vyskupų nuomonės.

1992 m. kovą-balandį Maskvoje vyksta vyskupų susirinkimas, kuriame dalyvauja 97 Maskvos patriarchato vyskupai (20 - iš Ukrainos), svarstomas autokefalijos klausimas. Iškeliamos dvi pagrindinės problemos - 1) Didėjanti Ukrainos Bažnyčios autonomija nesustabdė unitų ekspansijos Vakarų Ukrainoje; 2) Lygiai taip pat nesustabdė autokefalistų schizmos, į kurią, faktiškai, išėjo ketvirtadalis Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios. Diskusijos pakrypsta apie Ukrainos Bažnyčios vadovo Filareto asmenį. Daugelis Ukrainos vyskupų nebenori autokefalijos, vyskupų susirinkimas prašo Filareto atsistatydinti, jis duoda priesaiką, kad tai padarys grįžęs į Kijevą.

1992 m. balandį, grįžęs iš Maskvos, metropolitas Filaretas atsisako atsistatydinti. Susitikęs su Ukrainos Autokefalinės Ortodoksų Bažnyčios atstovais, jis nutaria sukurti naują struktūrą, Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią (Kijevo patriarchatą). Naujoji struktūra sukuriama atsiskyrusių nuo Ukrainos Autokefalinės Ortodoksų Bažnyčios ir nuo Maskvos patriarchato tikinčiųjų ir dvasininkų pagrindu. Pirmuoju patriarchu išrenkamas daugiametis diasporos Ukrainos Autokefalinės Ortodoksų Bažnyčios Amerikoje lyderis Mstislavas, bet faktiniu vadovu tampa jo pavaduotojas, Filaretas.

Maskvos patriarchatas suspenduoja Filaretą.

1992 m. gegužę Charkovo mieste vyksta vyskupų susirinkimas, kurio tikslas - išspręsti po Filareto veiksmų susidarusią krizę. Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (Maskvos patriarchato) išsirenka naują vadovą - metropolitą Vladimirą (Sabodaną), paaiškėja, kad daugelis vyskupų nepalaiko Filareto ir išlieka kanoninėje jurisdikcijoje.

1995 m. Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia JAV, priklausiusi nekanoninei Ukrainos Autokefalinei Bažnyčiai, prisijungia prie Konstantinopolio patriarchato kaip autonominė Bažnyčia.

1995 m. Filaretas išrenkamas Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios (Kijevo patriarchato) patriarchu.

1997 m. Maskvos patriarchato vyskupų susirinkimas ekskomunikuoja Filaretą.

2000 m. Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus kreipiasi į Kijevo metropolitą Vladimirą ir į Maskvos patriarchą Aleksijų II, siūlydamas savo pagalbą sprendžiant Ukrainos Bažnyčios krizę.

2014 m. karo Ukrainoje pradžia. Visuomenės palaikymas autokefalinėms schizmoms ir unitams auga, ištisos parapijos palieka Maskvos patriarchatą.

2016 m. rengiamas Visos Ortodoksų Bažnyčios susirinkimas Kretoje,  į kurį iš 14(15) autokefalinių Bažnyčių atvyksta tik 11. Neatvyksta Maskvos, Bulgarijos, Gruzijos ir Antiochijos Bažnyčios. Teoriškai turėtas ten svarstyti autokefalijų klausimas dar iki susirinkimo buvo išbrauktas iš darbotvarkės, nes netenkino visų dalyvių interesų.

2017 m. gruodis. Save tituluojantis Kijevo patriarchu Filaretas rašo atvirą laišką Maskvos patriarchato vyskupų susirinkimui, kuriame prašo atleisti visas jo padarytas skriaudas ir nuodėmes. Kilus rezonansui, Filaretas paaiškina, kad Kijevo patriarchato sukūrimo nelaiko nuodėme ir dėl to atleidimo neprašo.

PASKUTINIAI ĮVYKIAI

2018 m. balandžio 19 d. Ukrainos parlamentas priima nutarimą prašyti prezidento kreiptis į Kosntantinopolio patriarchą, kad šis suteiktų Ukrainos Ortodoksų Bažnyčiai autokefaliją.

2018 m. balandžio 22 d. Ukrainos prezidentas kreipiasi į Konstantinopolio patriarchą

2018 m. gegužė. Konstantinopolio patriarchato sinodas pareiškia, kad svarstys Ukrainos autokefalijos klausimą. Prasideda konsultacijos su autokefalinėmis Bažnyčiomis.

2018 m. rugsėjo 2 d. Konsantinopolio patriarchato vyskupų susirinkimas priima sprendimą, kad patriarchatas gali suteikti autokefaliją be kitų Bažnyčių pritarimo.

2018 m. rugsėjo 7 d.  Konstantinopolio patriarchas paskiria savo ekzarchus (pasiuntinius) Kijevui. Maskvos patriarchatas pasmerkia šį veiksmą, kaip grubų įsiveržimą į Maskvos kanoninę teritoriją ir teigia, kad netrukus seks sankcijos.

2018 m. rugsėjo 14 d. Maskvos patriarchato sinodas priima sprendimą nutraukti Konstantinopolio patriarcho minėjimą diptiche, pasitraukti iš visų organizacijų, kurioms vadovauja Konstantinopolio patriarchas.

2018 m. rugsėjo 19 d.




Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai