2017 m. sausio 31 d., antradienis

Šv. Augustinas Kenterberietis, Britanijos apaštalas

Iliustracija iš knygos
"[Popiežius] Grigalius pasiuntė Šv. Andriejaus vienuolyno Romoje vyresnįjį (priorą) Augustiną su 40 vienuolių į pietų Britaniją, kad atverstų anglus į krikščionių tikėjimą. Atvykę 597 m. jie išsilaipino Teneto saloje Kente, kur juos pasitiko karalius Etelbertas ir jo žmona Berta. Ji jau buvo krikščionė ir įtikino karalių remti Augustino misiją. Sakoma, kad 597 m. per Kalėdas Augustinas pakrikštijo 10 000 žmonių. Atsilygindamas popiežius Grigalius paskyrė jį vyriausiuoju Britanijos vyskupu (primu) ir Kenterberio arkivyskupu. Ten Augustinas įsteigė vienuolyną" (Mike Corbishley, "Viduriniai amžiai", Vilnius: Alma Littera, 1998).

2017 m. sausio 25 d., trečiadienis

Sentikių giesmės [Audio]



Senasis rusų giedojimas, naudojamas sentikių, senųjų apeigų rusų ortodoksų ir kai kurių rusų ortodoksų vienuolynų (pvz., Valaame).

2017 m. sausio 24 d., antradienis

Maldos už krikščionių vienybę Lenkijoje


Teko lankytis keturiose ekumeninėse pamaldose. Iš jų dvi vyko labai netikėtose vietose - ortodoksų cerkvėse (viršut. dešinėje ir apač. kairėje). Pavadinimas iššaukiantis, tačiau tai nėra nieko ekstravagantiško - abiem atvejais vyko įprasta vakarinė, įprastos ortodoksų apeigos, kitatikių dvasininkų į presbiteriją neleido. Kitatikiai viso labo buvo šventovėje pamaldų metu - jie šitaip užeiti į pamaldas gali bet kada.

Kai pamaldos vyko mažesniame mieste (Plocke), protestantų ir katalikų dvasininkams buvo leista skaityti skaitinius, katalikų kunigas taip pat tarė žodį apie skaitinius. Be to jiems buvo leista apsivilkti savo pačių atsineštais liturginiais rūbais.

O šiandien, kai pamaldos vyko paties Lenkijos Autokefalinės Bažnyčios metropolito Sabos katedroje, Varšuvoje, viskas buvo gerokai konservatyviau. Skaitinius skaitė patys ortodoksai, jokių liturginių rūbų, žodį tarti metropolitas kitų konfesijų dvasininkams leido tik po visų pamaldų. Pats pamoksle pabrėžė, kad vienybė įmanoma tik pasiekus vienybę tikėjime (dogmatikoje), dorovėje (moraliniame mokyme) ir Eucharistijos sakramente.

Ortodoksų kunigas, taip pat sakęs pamokslą, tęsė Eucharistijos kaip Bažnyčios pamato temą. Metropolitas labai atvirai ir nuoširdžiai pasakė, kad esant skirtumams mokyme apie moralę ir Eucharistiją apie vienybę kalbėti labai sunku.

Patiko, kad po pamaldų visi išsirikiavo į dvi gyvas eiles iš dviejų pusių, iš presbiterijos išėjo metropolitas ir laimino kiekvieną, kas norėjo. Vieną kitą pakalbindavo.

Du linksmi epizodai:

1. Cerkvėje Plocke. Skaitovas skaitė sticherą šv. Grigaliui Nisiečiui, kuris yra eretikų naikintojas: "sekira, sekuščaja jeretikov stremlenija [...], ogn', chrastnyja jeresi popaljaja"
2. Katedroje Varšuvoje: Pačioje vakarinės pabaigoje nugriadėjo įprastas vakarinės pabaigos tektas - "Sutvirtink, Dieve, šventąjį ir tikrąjį krikščionių ortodoksų tikėjimą amžių amžiams"








2017 m. sausio 20 d., penktadienis

10 krikščionių persekiojimų senovėje


Iki šv. Konstantino Didžiojo pergalės krikščionys Romos imperijoje patyrė persekiojimus. Iš pradžių persekiojimai buvo atsitiktiniai, krikščionys daugiau tapdavo "atpirkimo ožiais", niekas nežinojo jų mokymo, vėliau krikščionys pradėti persekioti už tai, kad yra krikščionys. 

Laktancijaus veikale "Apie persekiotojų mirtį" (De mortibus persecutorum) išskiriama 10 didžiųjų persekiojimų, kurių skaičius įėjo į tradiciją:
  1. Nerono persekiojimai. Po Romos miesto sudeginimo 64 m. imperatorius šiuo nusikaltimu apkaltina krikščionis.
  2. Domicijono persekiojimai 81 m.
  3. Trajano persekiojimai 99 m.
  4. Marko Aurelijaus persekiojimai 168 m.
  5. Septimo Severo persekiojimai 192 m. 
  6. Maksimino persekiojimai 235 m.
  7. Decijaus persekiojimai 250 m.
  8. Valerijano persekiojimai 257 m.
  9. Aurelijono persekiojimai 272 m.
  10. Didieji Dioklecijono ir Galerijaus persekiojimai 303-313 m. 
Daugelis senovės kankinių mirė šių persekiojimų metu.

Kodėl Teofanijos metu vanduo šventinamas dukart?


Viešpaties Krikšto (Teofanijos) šventės metu yra šventinamas vanduo, atliekama taip vadinama "Didžioji Agiazma" (Didysis Vandens Šventinimas - kitu metu laiku gali būti atliekama tik Mažoji Agiazma). Lygiai ta pati apeiga atliekama Teofanijos šventės išvakarėse - Krikšto Kūčių vakarinės metu. Kodėl?

Vandens šventinimo du kartus tradicija siekia IV-V a., todėl sunku tiksliai pasakyti, kodėl ji atsirado. Į vieną įtikinamiausių paaiškinimų nurodo pats pamaldų tekstas - Teofanijos išvakarėse buvo krikštijami žmonės.

Senovėje buvo tik kelios dienos, kurių metu buvo krikštijami prieš tai apmokyti suaugusieji (katechumenai). Viena iš interpretacijų teigia, kad tai buvo keturių švenčių išvakarės - šv. Kalėdų, šv. Teofanijos, šv. Velykų ir šv. Sekminių. Todėl šių švenčių metų pamaldose girdime krikšto giesmę: "Visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi" (Gal 3,27). 

Pirmasis vandens šventinimas buvo skirtas krikštui, antrasis - vandens vartojimui tikinčiųjų reikmėms.





2017 m. sausio 10 d., antradienis

Didieji gyvenimo klausimai ir praktika



Kokia yra gyvenimo prasmė? Kas mūsų laukia po mirties? Kurlink viskas juda pasaulyje? Kiekviena žmonių karta palieka ateinančiai neatsakytus didžiuosius gyvenimo klausimus. Kažkuriais gyvenimo momentais norisi visą laiką skirti atsakymų ieškojimui, bet kai gyvenimas teka į priekį, neišvengiamai susiduriame su tuo, kad atsakyti nespėjimas. Taipogi kyla klausimas, ar atsakyti reikia.

Vieną akimirką tu vaikas, antrą - jaunuolis, trečia - šeimos vyras, ketvirtą - jau senolis, o penktą jau ir laikas išeiti. Kiek žmonių išėjo tik palikę savo palikuonis, bet nespėję net užduoti didžiųjų klausimų?

Budistinis palyginimas apie žmogų, į kurį pataikė užnuodyta strėlė puikiai iliustruoja, kad kartais geriau veikti, nei visą laiką skirti atsakymų paieškai:
Žmogus neleidžia gydytojui ką nors daryt iki kai kurie klausimai nebus atsakyti. Sužalotasis žmogus reikalauja jam pasakyti, kas iššovė strėlę, kokiai kastai šovęs žmogus priklauso ir ką dirba, kodėl iššovė. Jis nori sužinoti, kokiu lanku buvo iššauta, kaip buvo įsigytos sudėtinės dalys nuodams. Malunkyaputta, toks žmogus mirs greičiau nei gaus atsakymus į visus klausimus. Tas pats galioja tiems, kurie seka Keliu.
Krikščionybė siekia padėti žmogui, o nuodėmė, užkrėtusi jį mirtingumu, yra tarsi ta strėlė.  Lėtai mirdamas žmogus gali neleisti Bažnyčiai jo gydyti, nepasitikėti, nes norės pirma gauti atsakymus į didžiuosius klausimus, kad įsitikintų, kad gydytojai žino savo darbą. Tačiau ar spės iki mirties?

Gyvenimas reikalauja teorijos ir praktikos balanso - tas, kas atsisako veikti iki gaus visus atsakymus rizikuoja mirti nuo užnuodytos strėlės.