Bendravimas su artimaisiais kaip asketinis pratimas (šv. Ignotas)
Daugelis baidosi žodžio „asketika“ ir mano, kad tai kažkas, kas skirta ne jiems, kas yra „šventesniems“ žmonėms. Iš tiesų graikiškai askesis reiškia „pratimas“ ir tai ir yra priemonė įgyti tą šventumą, įgyti Dievo Malonę. Asketinis žygdarbis - tai pasiryžimas pratimais pratinti save prie tam tikro gėrio. Pasiryžimas žygdarbiui yra laisvos valios aktas, tačiau ryžtą sužadina bei palaiko Dievo malonė.
Šv. Ignotas Antiochietis, dar žinomas kaip Dievanešys (Theophoros), pateikia vieną iš paprasčiausių asketinio žygdarbio pavyzdžių - skirti dėmesį bendravimui su artimaisiais.
Laiške Polikarpui jis rašo:
Taigi, nors šv. Ignotas iš viso nurodo gana didelių asketinių žygdarbių, tačiau kiekvienas galime pradėti nuo mažų mažiausio pratimo - atidaus bendravimo su artimaisiais. Galbūt kartais mums neįdomu tai, kas įdomu jiems, galbūt kartais mes net neturime ką tomis temomis pasakyti, tačiau kartais jiems ir nereikia mūsų nuomonės - jie tiesiog nori išsikalbėti. Taigi, galime tapti puikiais pašnekovais ir tiesiog išklausydami, o išmokę klausytis galbūt išmoksime ir šį tą pasakyti.
Tai bus labai maža auka Dievui, tačiau prisiminkime našlės auką: ji atnešė vos skatiką. Dievui svarbus ne aukos dydis, o aukotojo širdis. Jei neturime daug, aukokime mažai. Aukokime kiek galime, ir nepamirškime, kad iš daug turėjusio bus daug atseikėta, o iš mažai turėjusio ir bus reikalaujama tik tiek, kiek jis galėjo duoti.
Šv. Ignotas Antiochietis, dar žinomas kaip Dievanešys (Theophoros), pateikia vieną iš paprasčiausių asketinio žygdarbio pavyzdžių - skirti dėmesį bendravimui su artimaisiais.
Laiške Polikarpui jis rašo:
„Visus kentėk, kaip tave - Viešpats; visus palaikyk meile (en agapi), kaip ir darai. Atsiduok nepaliaujamai maldai. Melskis, kad geriau suvoktum tai, ką jau turi. Būdrauk ir įgauk nemiegančią sielą. Kalbėk su kiekvienu žmogumi jam atskirai skirdamas dėmesį, kaip Dievas įgalina tave. Kentėk visų silpnybes (nosous) kaip kad tobulas atletas: kur daug triūso, ten daug vaisių.“
Taigi, nors šv. Ignotas iš viso nurodo gana didelių asketinių žygdarbių, tačiau kiekvienas galime pradėti nuo mažų mažiausio pratimo - atidaus bendravimo su artimaisiais. Galbūt kartais mums neįdomu tai, kas įdomu jiems, galbūt kartais mes net neturime ką tomis temomis pasakyti, tačiau kartais jiems ir nereikia mūsų nuomonės - jie tiesiog nori išsikalbėti. Taigi, galime tapti puikiais pašnekovais ir tiesiog išklausydami, o išmokę klausytis galbūt išmoksime ir šį tą pasakyti.
Tai bus labai maža auka Dievui, tačiau prisiminkime našlės auką: ji atnešė vos skatiką. Dievui svarbus ne aukos dydis, o aukotojo širdis. Jei neturime daug, aukokime mažai. Aukokime kiek galime, ir nepamirškime, kad iš daug turėjusio bus daug atseikėta, o iš mažai turėjusio ir bus reikalaujama tik tiek, kiek jis galėjo duoti.
 |
| Šventas Ignotas Antiochietis-Dievo Nešėjas |
