„Kasdienė duona“ | Mk 11, 27-33

27 Jie vėl sugrįžta į Jeruzalę. Jėzui vaikščiojant po šventyklą, prie jo prieina aukštųjų kunigų, Rašto aiškintojų ir seniūnų ir klausia: 28 „Kokia galia tai darai? Kas tau davė galią tai daryti?“ 29 Jėzus jiems atsakė: „Ir aš noriu paklausti jus vieno dalyko, o jūs atsakykite man, tada ir aš jums pasakysiu, kokia galia tai darau. 30 Jono krikštas buvo iš dangaus ar iš žmonių? Atsakykite man!“ 31 Tie pradėjo tartis: „Jei pasakysime – iš dangaus, tai jis mus klaus: 'Kodėl tada juo netikėjote?' 32 Pasakytume – iš žmonių...“ Bet jie bijojo žmonių, nes visi buvo įsitikinę, kad Jonas tikrai buvo pranašas. 33 Todėl jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome“. Tada Jėzus tarė: „Tai nė aš nesakysiu, kokia galia tai darau“.





Tikinčiajam dažnai tenka pakliūti į situaciją, kuomet kažkas jo klausia apie tikėjimą. Kartais tai būna nuoširdus klausimas iš kurio išsivysto toks pats nuoširdus pokalbis ir pasidalijimas tikėjimu. Tačiau dažnai pasitaiko, kuomet žmonės klausia vien tam, kad „prigautų“ arba pasiginčytų. Ir nors klausimas gali pasirodyti nuoširdus, jis būna suktas, o jo potekstė visai ne susidomėjimas. (Ypač karšti ginčai gali užsiplieksti kalbant Bažnyčios mokymo temomis, moralės ar nuodėmės klausimais.) Taip buvo ir šiame Jėzaus pokalbyje su Aukštaisiais kunigais,  Rašto aiškintojais bei seniūnais. Jie neatėjo vedini noro pažinti Jėzų ir sužinoti apie Jo veiklą. Jie iš anksto buvo nusistatę prieš Jį ir kokį atsakymą be pasakytų Jėzus, jie jo nepriimtų ir turėtų dar klausimų ir taip be galo. Nes jie įsitikinę, kad yra tiesos turėtojai ir atsakymas gali būti tik toks kokį pasakys jie. Jėzus neatstumia jų iš karto, bet dar kartą įsitikina jų motyvais. Jis paklausia apie Joną krikštytoją, kuris pirmasis ir nurodė žmonėms Jėzų. Ir čia pamatome veidmainišką klausiančiųjų poziciją, kuomet tiesa yra nesvarbi, bet svarbu išlaikyti savo padėtį ir išsaugoti savo vardą. Aukštieji kunigai,  Rašto aiškintojai ir seniūnai imasi politikos ir išsisukinėja nuo tiesaus atsakymo. Ir čia Jėzus pasielgia taip kaip turime elgtis ir mes susidurdami su veidmainiais, piktybiškai nusiteikusiais ir bet kokia kaina siekiančiais nuneigti mūsų įsitikinimus, o ne išsiaiškinti tiesą klausinėtojais. Jėzus tiesiog nutraukia pokalbį. Veltis į tuščias ir beprasmes diskusijas yra ne tik nereikalinga, bet ir pavojinga. Toks pats principas galioja ir patiriant pagundas. Vos tik suprantame jog esame gundomi nusidėti, tuoj pat turime nutraukti pokalbį su gundytoju, nesvarbu ar tai išorinis ar vidinis, mūsų pačių mintyse vykstantis dialogas.

 

Šiandien dėkosiu Jėzui už parodytą išmintingo elgesio pavyzdį. 
                     Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad gebėčiau laiku sustoti ir neįsivelti į beprasmius ginčus.

Komentarai

Populiarūs įrašai