D.U.K. apie Panortodoksinį sinodą (Šv. Susirinkimą)

Mano straipsnis apie Ortodoksų Bažnyčios problemas: ČIA
Mano interviu "Ryto garsuose" apie Susirinkimą (nuo 32:20): ČIA


- KAS YRA ŠIS PANORTODOKSINIS SINODAS/SUSIRINKIMAS?

Dabartinis oficialus sinodo pavadinimas: Šventasis ir Didysis Ortodoksų Bažnyčios Susirinkimas

Ortodoksų Bažnyčia susidaro iš 14 (arba 15, pagal kitą skaičiavimą) nepriklausomų (autokefalinių) Bažnyčių (šio susirinkimo kontekste susitarta laikyti, kad Bažnyčią sudaro 14 Bažnyčių). Autokefalines Bažnyčias jungia:

1) Vienas tikėjimas (suformuluotas 7 Bažnyčios susirinkimuose); 
2) Sakramentinis bendravimas (dalinimasis sakramentais). 

Visais kitais atžvilgiais Bažnyčios viena nuo kitos visiškai nepriklausomos. Kadangi paskutinysis Bažnyčių susirinkimas vyko tik 787 m., pastaruosius 1000 metų Bažnyčios, likdamos prie to paties tikėjimo, turėjo savaip taikytis prie naujų iššūkių, kuriuos kėlė naujos istorinės aplinkybės. 

Šventojo ir Didžiojo Ortodoksų Bažnyčios Susirinkimo tikslas - apibendrinti skirtingų Bažnyčių praktiką, derinti jų atsakus į mūsų laikmečio problemas, su kuriomis susiduria Bažnyčia.

- KOKIOS PROBLEMOS BUS SPRENDŽIAMOS SUSIRINKIME?

Svarbiausi Susirinkime sprendžiami klausimai:

* Santuoka Ortodoksų Bažnyčioje. Ar galima tuoktis su neortodoksu krikščioniu? Su nekrikščioniu? Kokios yra kliūtys santuokai? Planuojama patvirtinį tradicinį mokymą apie santuoką, draudžiantį tuoktis su nekrikščionimis, bet paliekantį išimtį tam tikriems krikščionims neortodoksams.
* Diaspora. Nenormalu, kad Vakarų valstybėse, kur gyvena daug migrantų iš Rusijos, Serbijos, Graikijos, Rumunijos ir kitų ortodoksų valstybių, egzistuoja tautiniu pagrindu susiskaldžiusios bendruomenės. Kartais tame pačiame mieste yra atskiras vyskupas rusams, atskiras - graikams ir t.t.. Susirinkimas siekia įsteigti vyskupų susirinkimus Vakarų valstybėse (kai kur jie jau yra) ir kurti didesnę krikščionišką bendrystę tarp skirtingų tautų tikinčiųjų, kad nebūtų susiskaldymo tautiniu pagrindu.
* Ekumeninis sąjūdis. Susirinkimas siekia apibendrinti Ortodoksų Bažnyčios poziciją santykiuose su neortodoksais. 

Kalendoriaus ir autokefalijos skyrimo tvarkos klausimai, apie kuriuos diskutuota anksčiau, iš dienotvarkės pašalinti.

- KOKIA IŠ ŠIO SUSIRINKIMO NAUDA?

Susirinkimas padės geriau koordinuoti Ortodoksų Bažnyčių veiklą ir veikti išvien. Jis turi sustiprinti Bažnyčios vienybę.

- KUR VYKS SUSIRINKIMAS?

Susirinkimas turėjo vykti Stambule, Agia Eirene katedroje, tačiau buvo perkeltas į Kretą dėl Rusijos ir Turkijos konflikto.

- KADA VYKS SUSIRINKIMAS?

Autokefalinių Bažnyčių delegacijos pradėjo rinktis jau birželio 16 dieną. 

Birželio 17 d. buvo mažoji sinaksė - Autokefalinių Bažnyčių vadovai susirinko posėdžiui. Birželio 18 d. beveik visą dieną buvo pamaldos.
Birželio 19 d. (Sekminių dieną) - iškilminga liturgija ir bendri pietūs. 
Birželio 20 d. (Šventosios Dvasios diena) - 1 ir 2 Šventojo ir Didžiojo Susirinkimo posėdžiai. Birželio 21 d. - 3, 4, 5 posėdžiai. 
Birželio 22 d. - 6, 7, 8 posėdžiai. 
Birželio 23 d. - 9, 10, 11 posėdžiai. 
Birželio 24 d. - 12, 13, 14 posėdžiai. 
Birželio 25 d. - 15, 16 ir uždaromasis posėdžiai. 
Birželio 26 d. (Sekmadienis) - baigiamoji Dieviškoji Liturgija

Kiekvieną dieną Susirinkimo dalyviai dalyvauja įprastame ortodoksų dienos pamaldų cikle (Dieviškoji Liturgija, vigilija ir kt.), trunkančiame apie 4 valandas (sudėjus kartu).

- KAS DALYVAUJA SUSIRINKIME?

Susirinkime turėjo dalyvauti 14 Bažnyčių atstovai:

  1. Konstantinopolio patriarchatas
  2. Aleksandrijos patriarchatas
  3. Antiochijos patriarchatas
  4. Jeruzalės patriarchatas
  5. Rusijos Ortodoksų Bažnyčia
  6. Gruzijos 
    Ortodoksų Bažnyčia
  7. Serbijos 
    Ortodoksų Bažnyčia
  8. Rumunijos 
    Ortodoksų Bažnyčia
  9. Bulgarijos 
    Ortodoksų Bažnyčia
  10. Kipro 
    Ortodoksų Bažnyčia
  11. Elados (Graikijos) 
    Ortodoksų Bažnyčia
  12. Albanijos 
    Ortodoksų Bažnyčia
  13. Lenkijos 
    Ortodoksų Bažnyčia
  14. Čekijos ir Slovakijos 
    Ortodoksų Bažnyčia
Kiekvieno patriarchato delegaciją sudaro 24 vyskupai, tarp kurių paprastai yra ir Autokefalinės Bažnyčios vadovas (patriarchas, metropolitas arba arkivyskupas).

Dėl tam tikrų aplinkybių, į Susirinkimą neatvyko Rusijos, Bulgarijos, Antiochijos ir Gruzijos delegacijos. Serbijos delegacija, nors ir dvejojo, ar atvykti, visgi, persigalvojo ir atvyko.

- KODĖL DALIS BAŽNYČIŲ NEDALYVAUJA SUSIRINKIME?

Pirmoji paskutinę minutę (birželio pradžioje) pasitraukė Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčia. Po to prisijungė Gruzijos, Antiochijos, galop ir Rusijos Bažnyčios. Serbija iš pradžių abejojo dalyvavimo tikslingumu, bet, visgi, nuvyko į Susirinkimą.

Bulgarijos ir Gruzijos Bažnyčios oficialiai dalyvauja dėl ekumeninio dokumentų pobūdžio. Juodvi protestavo prieš tai, kad Katalikų Bažnyčia dokumentuose pavadinta "Bažnyčia" (pasak bulgarų, yra tik viena Bažnyčia - Ortodoksų Bažnyčia, o visas kitas konfesijas derėtų vadinti schizmomis ir erezijomis). Gruzinai taip pat teigė, kad santuoka turėtų būti leidžiama tik tarp ortodoksų (šiuo metu daugelyje Bažnyčių leidžiama tuoktis ir su katalikais bei kai kuriais protestantais).

Antiochijos Bažnyčia atsisakė dalyvauti todėl, kad Jeruzalės Bažnyčia Katare (jos kanoninėje teritorijoje) įsteigė vyskupiją. Šį konfliktą turėjo padėti išspręsti kitos Bažnyčios, tačiau sprendimas vis dar nepasiektas. Todėl ši Bažnyčia atsisakė dalyvauti iki konfliktas išsispręs.

Rusijos Bažnyčia atsisakė dalyvauti todėl, kad atsisakė dalyvauti anksčiau minėtos Bažnyčios. Maskvos patriarchijos teigimu, be kitų Bažnyčių Susirinkimo sprendimai neturės autoriteto, todėl susirinkimą vertėtų atidėti.

- KAIP BUS PRIIMAMI SUSIRINKIMO NUTARIMAI?

Kiekviena iš 14 Bažnyčių turės po vieną balsą. Bažnyčios pirmiausia balsuos viduje (24 vyskupai), tada jie panaudos savo vieną Bažnyčios balsą balsuodami už arba prieš sprendimą. Sprendimas bus patvirtintas tada, kai jį vienbalsiai patvirtins visos 14 Bažnyčių.

- KAIP SUSIRINKIMUI RUOŠTASI?

Idėja susirinkimui gimė XX a. pradžioje. Pirmąsyk Susirinkimą Konstantinopolio patriarchas bandė surinkti 1923 m., tačiau Rusijoje tuo metu buvo tik pasibaigęs pilietinis karas, Bažnyčios padėtis buvo itin sunki, todėl Susirinkimas tebuvo vietinės reikšmės. Pasiruošimas dabartiniam susirinkimui pasidėjo 1961 m. Konstantinopolio patriarco iniciatyva. Susirinkimo temos patvirtinos 1976 m. Galutinė Susirinkimo tvarka buvo patvirtinta 2016 m. pradžioje, kai Bažnyčių vadovai susitiko Šambezi, Šveizarijoje. Visą tą laiką nuo 1961 m. vyko Bažnyčių vadovų susitikimai, kurių metu buvo derinami visi Susirinkimo klausimai.

- KUO SUSIRINKIMAS SVARBUS GEOPOLITIŠKAI?

Šiuo metu Ortodoksų Bažnyčia politiškai atstovauja dviems "pasauliams" - slaviškam ir graikiškam (tai - sąlygiški pavadinimai). Maskvos, Bulgarijos, Gruzijos ir Serbijos Bažnyčios labiau yra susijusios su Rusijos kultūra, Ortodoksų Bažnyčia Rusijoje užima svarbią poziciją.

Likusios Bažnyčios yra susijusios su Konstantinopolio patriarchu, kuris oficialiai Bažnyčioje yra "pirmas pagal garbę" (pirmas tarp lygių). Konstantinopolio patriarchatas aktyviai veikia Jungtinėse Valstijose ir yra proeuropietiškai orientuotas. Be to, Konstantinopolio patriarcho rezidencija randasi Stambule, Turkijoje.

- KOKIOS KONTRAVERSIJOS SUPA SUSIRINKIMĄ?

Šiuo metu didžiausia kontraversija - 4 Bažnyčių nedalyvavimas. Diskutuojama, kokį statusą turės Susirinkimo sprendimai, jei tos Bažnyčios taip ir neatvyks.

Kita kontversija - dėl ekumenizmo. Pagal vieną iš hipotezių, Rusijos Bažnyčia atsisakė dalyvauti Susirinkime todėl, kad jos viduje (kaip ir Bulgarijoje, Gruzijoje, Serbijoje) suaktyvėjo fundamentalistų grupės, skleidžiančios antiekumenistinę agitaciją. Jos pasidarė itin aktyvios jau po Maskvos patriarcho susitikimo su popiežiumi.

Pagal kitą iš hipotezių, Susirinkimo eigai galėjo sutrukdyti Vladimiro Putino veiksmai, nes Susirinkimas galįs sumažinti Maskvos reikšmę ortodoksų pasaulyje. Tačiau pastaroji hipotezė verčiau yra sąmokslo teorija, nei faktais patikrinamas teiginys.

Susirinkime taip pat galima stebėti įtampą tarp Maskvos ir Konstantinopolio patriarchatų. Nors Maskvos patriarchatas yra didžiausias pasaulyje, pirmasis pagal garbę yra Konstantinopolio (Visuotinis) patriarchas. Maskva nenori, kad kas nors jai vadovautų, todėl neigia Visuotinio patriarcho pretenzijas į galią spręsti įvairius Visuotinės Bažnyčios klausimus. Visuotinis patriarchas teigia turįs galią spręsti tarpbažnytinius Autokefalinių Bažnyčių klausimus ir siekia sumažinti Maskvos įtaką ortodoksų pasaulyje kaip nekanonišką.

Rusijoje ir kitose šalyse taip pat egzistuoja Ortodoksų Bažnyčios nepalaikomos grupės, kurios Susirinkime įžvelgia Apreiškimo Jonui apokaliptinių pranašysčių išsipildymą. 

PARAMA

Galite mus paremti:

VšĮ „Krikščionių ortodoksų iniciatyvų centras“
Sąsk. nr. (IBAN): LT487300010173170576
(Pervedimams iš užsienio: SWIFT: HABALT22)

Arba:
Contribee PayPal


Populiarūs įrašai