Kodėl Dvasia šaukia „Aba“? (Gal 4,6)


Ortodoksų Kalėdų skaitinyje sakoma:
„O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ (Gal 4,6)
Kodėl Dvasia šitaip šaukia?

Apaštalas Paulius kalba apie tai, kad Kristus visiems davė galią tapti Dievo vaikais. Jis pats savo žmogiškąja prigimtimi buvo Pirmas iš brolių, t.y. Dievo Sūnus ne per įsūnystę, bet prigimtimi. Įsijungę į Jo prigimtį mes tampame įsūniais, atgimstame iš aukštybių ir tampame mažutėliais dvasiniais kūdikiais (Jn 3,3). Kad nebūtume pamestinukai, Kristus mums atsiuntė Guodėją, Tiesos Dvasią, kylančią iš Tėvo (Jn 15,26). Kaip ir lietuvių, taip ir hebrajų bei aramėjų kalba Dvasia yra moteriškosios giminės daiktavardis (Ruach). Todėl Ją galima pavadinti mūsų Motina (taip ji yra vadinama senuosiuose sirų krikšto tekstuose aramėjų k.). Tarsi Motina Dvasia mus, krikšte gimusius iš Jos ir jos globojamus, moko šaukti Aba (aram. „Tėve“), kaip motina moko vaiką kreiptis į savo tėvą.

Kristus mokė šitaip vadinti Dievą savo paliktoje maldoje „Tėve mūsų“. Senovinė Rytų krikščionių maldos apibūdinimo formulė teigia: „Melstis Tėvui, per Sūnų, Šventojoje Dvasioje“.

Kiekviena ortodoksų malda prasideda nuo maldos Šventąjai Dvasiai:
Dangaus Valdovė, Guodėją, Tiesos Dvasia, Kuri visur esi ir viską pripildai, Gėrio Lobyne ir Gyvybės Davėja, ateik ir gyvenk mumyse, ir nuvalyk mus nuo visokios nuodėmės ir išgelbėk, Geroji, mūsų sielas.

PARAMA

Galite mus paremti:

VšĮ „Krikščionių ortodoksų iniciatyvų centras“
Sąsk. nr. (IBAN): LT487300010173170576
(Pervedimams iš užsienio: SWIFT: HABALT22)

Arba:
Contribee PayPal


Populiarūs įrašai