Satanizmas populiariojoje kultūroje
Daugybę kartų iš katalikų egzorcistų esu girdėjęs spekuliacijų apie populiariąją muziką, žaislus ir kt. dalykus, neva pilnus satanistinių simbolių. Dažniausiai tai tebuvo XX a. 9 dešimtmetyje JAV prasidėjusios panikos atgarsiai. Tuomet sklido mitai apie ritualinius prievartavimus, gyvūnų ir žmonių aukojimą, organizuojamus satanistų; kartais sklisdavo mitai apie pasaulinio lygio sąmokslą. Todėl egzorcistų pasisakymai manyje pagimdė alergiją šnekoms apie "satanizmą" populiariojoje kultūroje, iki ne taip seniai pažvelgiau į viską religijotyriniu žvilgsniu.
Prieš nagrinėjant šio reiškinio šaknis, pirmiausia apsibrėžkime, kas yra satanizmas - apibrėžimo neaiškumas ir yra didžiausia problema tokiuose pokalbiuose. Terminas "satanizmas", kaip ir terminas "erezija" yra krikščionių sukurtas ir naudojamas terminas, kuriuo apibūdinami žmonės, vienu atveju, sekantys savo nuomone, o ne Dievo Žodžiu ("erezija") , kitu atveju - garbinantys ne Dievą, o šėtoną ir demonus ("satanizmas"). Šiame kontekste "satanistais" gali būti pavadinti pagonys, stabmeldžiai, godumo apimti verslininkai (taigi, tarnaujantieji Mamonai, godumo demonui) ir kt. Labai retais atvejais vadinamieji "satanistai" sąmoningai garbino biblinį šėtoną ir rėmėsi Biblijai artimais šaltiniais ar pačia Biblija.
XX a. JAV pasirodė žmonių judėjimai, sąmoningai save vadinę "satanistiniais". Šiuos judėjimus galima suskirstyti į teistinius ir ateistinius. Teistiniai ateistai - tam tikros religijos, dažniausiai pagoniškos, išpažinėjai, kurie įžvelgia Biblijos šėtono teigiamas savybes. Ateistiniai satanistai - netikintys Dievu, dievais ar šėtonu žmonės, sekantys Anton LaVey "Šėtono Biblijoje" aprašyta egoistine filosofija, dalyvaujantys tam tikruose LaVey aprašytose apeigose. Lengva įžvelgti, kad abiem atvejais "satanistų" pavadinimo prisiėmimas skamba kiek dirbtinokai.
Kadangi LaVey satanizmas daugiau primena ne tikrą religiją, o tiesiog tam tikrą filosofiją, kuri krikščionių erzinimo tikslais prisiėmė satanizmo vardą ir teatrališkus ritualus, žymus religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius sakydavo, kad satanizmas - apskritai nereliginis reiškinys. Teistinio satanizmo atveju stebime panašią dinamiką - "rimčiausi" teistai yra tiesiog eiliniai pagonys, o prisiimta "satanistų" etiketė yra tarsi iššūkis krikščionybei. Šią keistą dialektiką - vidinio turinio ir prisiimto išorinio "satanisto" vaidmens - stebime daugeliu atveju, šie dalykai persipina. O tokia priešprieša, mano nuomone, kyla iš aukščiau nurodytos priežasties - kadangi pats terminas "satanizmas" yra krikščioniškas ir skirtas ne atskirai religijai nurodyti, o egzistuojančių nekrikščioniškų praktikų kritikai.
Kad suprastume tikrąsias satanizmo apraiškas populiarioje kultūroje, turime nukreipti žvilgsnius į šiuolaikinio satanizmo svarbią teorinę atramą - Aleisterį Crowley. Jo raštais remiasi daugybė šiuolaikinių satanistų (pvz. žmonių aukas atliekantis Devynių Kampų Ordinas), pagonių ir raganų.
ALEISTER CROWLEY
Okultisto Lono Milo DuQuette teigimu, Crowley vadinti satanistu yra tas pats kas, satanizmu kaltinti Martiną Lutherį ar Bingo žaidėjus. Tačiau, manau, yra didelis skirtumas, kai satanistu vadinamas žmogus, kuris kvietė grįžti prie Evangelijos ir apsivalyti nuo neevangelinių nukrypimų (Lutheris) ir, kitu atveju, kai kalbame apie žmogų, kuris autobiografijoje (The Confessions of Aleister Crowley) save vadina satanistu; kurio ritualuose į šėtoną kreipiamasi kaip į viešpatį ir kuris sukūrė tokius šiuolaikinių satanistinių grupių ritualinius pagrindus, kaip 9 kampų ritualas (nuo šio ritualo pavadinimą perėmė Devynių kampų satanistų ordinas).
Aleisteris tikėjo, kad yra Apokalipsės žvėris, todėl pasikeitė vardą iš Edward į Aleister. Vardas "Aleister Crowley" pagal žydišką gematriją sudaro skaičių 666, minimą Apreiškimo knygoje ("Čia slypi išmintis! Kas sugeba, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius, ir jis yra šeši šimtai šešiašdešimt šeši" (Apr 13,18)). Gematrija - tai žydų numerologijos sistema. Žydų abėcėlėje kiekviena abėcėlės raidė turi skaitinę reikšmę, o rašomos tik priebalsės. Beje, todėl skaičius 666 atitinka daugybę vardų, pavyzdžiui, Nron Qsr - karalius Neronas.
Pagrindinė problema yra ta, kad sunku atskirti, kur Crowley buvo nuoširdus, o kur jis tiesiog kvailiojo siekdamas populiarumo. Akivaizdu, kad Crowley nebuvo krikščionis, todėl Biblijos pasaulėvaizdis jam nebuvo šventas ir vienintelis teisingas. Sąmoningas satanizmas, Corwley'o viešas pasisakymas už žmonių aukas ir kt. tikrai buvo viešųjų ryšių manevras, skirtas šokiruoti ir pritraukti žmones, tačiau jo religinių įsitikinimų ir praktikų turinys tikrai buvo antikrikščioniški, todėl krikščionys jį drąsiai galėjo vadinti satanistu.
Crowley įkvėpimo sėmėsi Vakarų okultinėje tradicijoje, ypač hermetizme ir gnosticizme. Dalį ritualų perėmė iš okultinių organizacijų, pavyzdžiui, Laisvųjų Mūrininkų, kurių narys buvo. Kai kuriuos ritualinius elementus Crowley nusižiūrėjo iš įprastų religijų - pavyzdžiui, jo Liber XV ritualai, labai svarbūs Ordo Templi Orientis religinėje organizacijoje, nusižiūrėti nuo ortodoksų šv. Bazilijaus Didžiojo Dieviškosios Liturgijos. Būtent panašūs elementai, surinkti iš gyvų religinių ir okultinių tradicijų suteikia Crowley mokymui tikrą religinį (ir antikrikščionišką) turinį, priešingai maištaujant "suvaidintam" satanizmui, tačiau ribą nubrėžti sunku.
Apibendrinant galima pasakyti - Crowley buvo žmogus, tiesiogiai garbinęs šėtoną, daręs amoralius dalykus. Jei tai nėra satanizmas, tada satanizmo nėra.
THE BEATLES
Pirmieji atnešę satanizmo ir okultizmo "madą" į populiariąją muziką buvo The Beatles. Šis populiarusis ketvertukas, išbandęs įvairiausius narkotikus, perėjo prie dvasinių ieškojimų, lankėsi Indijoje ir t.t.. Viena iš stotelių šioje kelionėje buvo Alestair Corwley.
Alestair Crowley nuotrauka yra ant The Beatles albumo Sgt. Pepper's Lonely Hearts Club Band viršelio. Taip pat ant šio viršelio puikuojasi hinduistas Yukteswar Giri ir gnosticizmu žavėjęsis Carl Gustav Jung. Tačiau su Crowley idėjomis "vabalai" susipažino anksčiau.
Dar 1966 m. dainų įrašuose beatlai panaudojo Crowley aprašytą Backmasking metodą - įrašytus įprastai įrašus jie apgręždavo ir įrašydavo atvirkščiai. Aleisteris Crowley tai rekomenduoja savo sekėjams kaip asketinę pratybą. Knygoje "Magick" jis moko "pratintis mąstyti atbulai, naudojantis išorinėmis priemonėmis", o kaip vieną iš priemonių siūlo "klausytis fonografo įrašų atbulai".
Atbulo įrašo techniką girdime beatle'ų albumo Revolver dainose "Tomorrow Never Knows", "I'm Only Sleeping" ir kt. Technikos naudojimas visiems laikams pradėjo beatle'ų fanų ir konspiracijoms sekėjų isteriją - dabar populiaru įžvelgti "slaptas žinutes" ir "atbulinius įrašus" ten, kur jų nėra.
LED ZEPPELIN
Šiame straipsnyje neturiu tikslo peržvelgti visų satanizmo apraiškų pop kultūroje; man svarbesnis faktas, kad apskritai jos yra, ne ilgą laiką buvau skeptiškas. Yra jos ir labiausiai netikėtose vietose - pavyzdžiui, Crowley sekėjas yra Led Zeppelin gitaristas Jimmy Page'as. Crowley jis yra pavadinęs "nesuprastu XX amžiaus genijumi", buvo įsigijęs namus, kuriuose gyveno Crowley ir dėjo pastangas į jo mokymo platinimą.
Ant albumo Led Zeppelin III plokštelių buvo užrašyti Aleisterio Crowley žodžiai "daryk ką nori" (do what thou wilt) iš frazės "daryk ką nori - tai yra visas Įstatymas".
30 SECONDS TO MARS
Okultinių simbolių yra ne tik senųjų grupių, bet ir naujųjų kūryboje. Vėlgi, neturėdamas ambicijos pateikti pilną katalogą tiesiog pasirinkau atsitiktinį pavyzdį - grupę 30 Seconds to Mars. Savo video klipuose, kaip kad Hurracaine, grupė naudoja lengvai atpažįstamus masoniškus simbolius, o grupės lyderis pastoviai demonstruoja Wicca trikampį ir vienos akies simbolį. Galbūt tai - tik išradingas žaidimas siekiant dėmesio, o gal ir religinių įsitikinimų išraiška.
NORVEGŲ BLACK METAL
Visa tai - niekiai, palyginti su Norvegijos metalo scena, išgarsėjusią 1990-1994 metais. 9 dešimtmetyje daugybė metalo grupių Vakaruose perėmė satanistinius vizualinius ir teksto motyvus, siekdami tiesiog pamaištauti ir sukelti šoką. Norvegų metalistas Øysteinas Aarsethas, geriau žinomas pseudonimu Euronymous (grupės Mayhem gitaristas), nutarė viską perkelti į kitą lygį. Jis niekino LaVey'aus satanizmo "teatrališkumą" ir JAV metalistų apsimetėlišką satanizmą, siekė "tikros" satanistinės muzikos.
Sunku pasakyti, kiek paties Øysteino pažiūrose buvo paaugliško maišto, o kiek - tikro religingumo. Jis įkūrė muzikos parduotuvę "Helvete" ("Pragaras"), kuriame rinkdavosi jam artimi muzikantai, kuriuos jis vadino "vidiniu ratu". Vieni šio uždaro rato atstovai sako, kad visa tai tebuvo populiarumo siekis ir vaidyba, kiti - kad Øysteinas buvo idėjinis žmogus (labai tikėtina, kad susipynę buvo abu elementai; juk labai tikėtina, kad kartu buvusiems muzikantams Øysteino okultinė ezoterika galėjo atrodyti beprotybe, todėl jie galvojo, kad Øysteinas tik maivosi).
Šį pogrindinį ratą, grojusį beveik atonalią muziką, išgarsino jį supusieji kriminaliniai įvykiai. Turiu perspėti silpnų nervų skaitytojus toliau nebeskaityti šios ir kitos pastraipos. Kartą grįžęs namo Øysteinas rado nusižudžiusį kambarioką, Per Yngve Ohliną (Mayhem grupės vokalistą pseudonimu "Dead"). Per Yngve Ohlinas garsėjo savo žiauriais pasirodymais - jis grimuodavosi taip, kad atrodytų kaip lavonas, pasirodymų metu naudodavo papuvusius, negyvus paukščius, kiaulių kraują ir dainuodamas pjaustydavosi rankas. Šįsyk jis nusižudė iš tikrųjų - vienas bute persipjovė venas ir persišovė galvą ginklu. Jį negyvą radęs Øysteinas nubėgo iki parduotuvės nusipirkti vienkartinį fotoaparatą ir policiją iškvietė tik padaręs nuotraukas, kurias panaudojo vienam iš albumo viršelių.
Antrasis garsus įvykis buvo paties Øysteino nužudymas. Øysteinas ilgą laiką gąsdino nužudysiąs savo bičiulį Vargą Vikernes. Viskas baigėsi tuo, kad susirėmimo metu Varg nužudė Øysteiną. Teismas nustatė, kad Vargo veiksmuose nebuvo būtinosios savigynos ir pripažino jį kaltu, skyrė 21 metus kalėjime.
Šie metalistai garsėjo ir daugiau žmogžudysčių, savižudybių ir kankinimų. Pavyzdžiui, buvęs Gorgoroth vokalistas Gaahl atliko bausmę kalėjime už žmogaus įkalinimą ir kankinimą. Bet labiausiai metalistus išgarsino bažnyčių deginimai, kurių viso 1992-1996 metais buvo padegta 50.
Muzikantų įsitikinimai, kuriuos jie reiškė savo muzika bei pasirodymais, buvo labai skirtingi. Vieni vadino save satanistais ir garbino šėtoną, kiti priklausė norvegų pagonių bendruomenėms, dar kiti domėjosi okultizmu ir magija. Bet kokiu atveju, tai tikrai laikytina muzikantų-satanistų pavyzdžiu - kai kas teigia, kad neopagonių negalima priskirti satanizmui, tačiau šiuo atveju tai - bažnyčias deginantys, žudantys ir kankinantys, šėtoną arba panašias į jį būtybes garbinantys žmonės. Jei jie nebuvo satanistai, tada tikrai neaišku, kur šį žodį vartoti.
VIETOJ IŠVADŲ
Kartą pas mane atėjo bičiulis, sužinojęs, kad Jimmy Page - satanistas, ir klausinėjo, ar nepavojinga klausytis The Beatles ir Led Zeppelin. Žinau, kad kai kurie žmonės, tokie kaip tėvas Jonas Krestijankinas, kategoriškai pasisakydavo prieš populiarąją muziką. Sekdamas šv. Baziliju Didžiuoju aš manau, kad simbolis turi galią tik tada, kai jis yra pripildomas tikėjimo turinio. Jei žmogus yra krikščionis ir netiki okultizmu, tada simbolika neturės jam galios, kaip ir netikintis Kristumi negaus krikšto malonės, nors ir bus panardintas į vandenį.
Kas kita kalbėti apie naudinga-nenaudinga. Mūsų kultūra prikimšta nekrikščioniškos kūrybos - juk net Mocartas buvo masonas. Tačiau ne visi sau gali leisti tokią laisvę, kokią turi vienuoliai. Jei vienuolis gali sau leisti Led Zeppelin ar Mocartą pakeisti tauresniais dalykais, tai kitam galbūt ir perėjimas nuo Gorgoroth prie Led Zeppelin bus didelis žingsnis šviesesnio laisvalaikio link. Pasninkas yra geras dalykas, tačiau krikščionis žino, kad nėra nešvaraus maisto; tas pats galioja ir muzikai, išskyrus atvejus, kai dainos tekste atvirai šlovinamas šėtonas ir jos neišeina ramiai klausytis.
Aišku, kad atpažįstančiam satanistinę simboliką žmogui daug daugiau dalykų klausytis bus tiesiog šlykštu. Bet pulti į paniką dėl satanizmo, mano nuomone, tai tas pats, kas pripažinti blogio galias. Si ergo vos filius liberaverit, vere liberi eritis.
Suprantama ir Gintaro Beresnevičiaus pozicija. Satanizmas yra istorinis faktas, kultūros reiškinys, tačiau jo religinis turinys, jei toks konkrečiu atveju būna, yra susijęs su atskira religija. Terminas "satanizmas" giliausią prasmę įgija būtent kai suprantamas krikščioniškosios asketikos ir demonologijos kontekste.
Prieš nagrinėjant šio reiškinio šaknis, pirmiausia apsibrėžkime, kas yra satanizmas - apibrėžimo neaiškumas ir yra didžiausia problema tokiuose pokalbiuose. Terminas "satanizmas", kaip ir terminas "erezija" yra krikščionių sukurtas ir naudojamas terminas, kuriuo apibūdinami žmonės, vienu atveju, sekantys savo nuomone, o ne Dievo Žodžiu ("erezija") , kitu atveju - garbinantys ne Dievą, o šėtoną ir demonus ("satanizmas"). Šiame kontekste "satanistais" gali būti pavadinti pagonys, stabmeldžiai, godumo apimti verslininkai (taigi, tarnaujantieji Mamonai, godumo demonui) ir kt. Labai retais atvejais vadinamieji "satanistai" sąmoningai garbino biblinį šėtoną ir rėmėsi Biblijai artimais šaltiniais ar pačia Biblija.
XX a. JAV pasirodė žmonių judėjimai, sąmoningai save vadinę "satanistiniais". Šiuos judėjimus galima suskirstyti į teistinius ir ateistinius. Teistiniai ateistai - tam tikros religijos, dažniausiai pagoniškos, išpažinėjai, kurie įžvelgia Biblijos šėtono teigiamas savybes. Ateistiniai satanistai - netikintys Dievu, dievais ar šėtonu žmonės, sekantys Anton LaVey "Šėtono Biblijoje" aprašyta egoistine filosofija, dalyvaujantys tam tikruose LaVey aprašytose apeigose. Lengva įžvelgti, kad abiem atvejais "satanistų" pavadinimo prisiėmimas skamba kiek dirbtinokai.
Kadangi LaVey satanizmas daugiau primena ne tikrą religiją, o tiesiog tam tikrą filosofiją, kuri krikščionių erzinimo tikslais prisiėmė satanizmo vardą ir teatrališkus ritualus, žymus religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius sakydavo, kad satanizmas - apskritai nereliginis reiškinys. Teistinio satanizmo atveju stebime panašią dinamiką - "rimčiausi" teistai yra tiesiog eiliniai pagonys, o prisiimta "satanistų" etiketė yra tarsi iššūkis krikščionybei. Šią keistą dialektiką - vidinio turinio ir prisiimto išorinio "satanisto" vaidmens - stebime daugeliu atveju, šie dalykai persipina. O tokia priešprieša, mano nuomone, kyla iš aukščiau nurodytos priežasties - kadangi pats terminas "satanizmas" yra krikščioniškas ir skirtas ne atskirai religijai nurodyti, o egzistuojančių nekrikščioniškų praktikų kritikai.
Kad suprastume tikrąsias satanizmo apraiškas populiarioje kultūroje, turime nukreipti žvilgsnius į šiuolaikinio satanizmo svarbią teorinę atramą - Aleisterį Crowley. Jo raštais remiasi daugybė šiuolaikinių satanistų (pvz. žmonių aukas atliekantis Devynių Kampų Ordinas), pagonių ir raganų.
ALEISTER CROWLEY
 |
| Aleister Crowley laisvojo mūrininko (masono) apranga |
Aleisteris tikėjo, kad yra Apokalipsės žvėris, todėl pasikeitė vardą iš Edward į Aleister. Vardas "Aleister Crowley" pagal žydišką gematriją sudaro skaičių 666, minimą Apreiškimo knygoje ("Čia slypi išmintis! Kas sugeba, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius, ir jis yra šeši šimtai šešiašdešimt šeši" (Apr 13,18)). Gematrija - tai žydų numerologijos sistema. Žydų abėcėlėje kiekviena abėcėlės raidė turi skaitinę reikšmę, o rašomos tik priebalsės. Beje, todėl skaičius 666 atitinka daugybę vardų, pavyzdžiui, Nron Qsr - karalius Neronas.
Pagrindinė problema yra ta, kad sunku atskirti, kur Crowley buvo nuoširdus, o kur jis tiesiog kvailiojo siekdamas populiarumo. Akivaizdu, kad Crowley nebuvo krikščionis, todėl Biblijos pasaulėvaizdis jam nebuvo šventas ir vienintelis teisingas. Sąmoningas satanizmas, Corwley'o viešas pasisakymas už žmonių aukas ir kt. tikrai buvo viešųjų ryšių manevras, skirtas šokiruoti ir pritraukti žmones, tačiau jo religinių įsitikinimų ir praktikų turinys tikrai buvo antikrikščioniški, todėl krikščionys jį drąsiai galėjo vadinti satanistu.
Crowley įkvėpimo sėmėsi Vakarų okultinėje tradicijoje, ypač hermetizme ir gnosticizme. Dalį ritualų perėmė iš okultinių organizacijų, pavyzdžiui, Laisvųjų Mūrininkų, kurių narys buvo. Kai kuriuos ritualinius elementus Crowley nusižiūrėjo iš įprastų religijų - pavyzdžiui, jo Liber XV ritualai, labai svarbūs Ordo Templi Orientis religinėje organizacijoje, nusižiūrėti nuo ortodoksų šv. Bazilijaus Didžiojo Dieviškosios Liturgijos. Būtent panašūs elementai, surinkti iš gyvų religinių ir okultinių tradicijų suteikia Crowley mokymui tikrą religinį (ir antikrikščionišką) turinį, priešingai maištaujant "suvaidintam" satanizmui, tačiau ribą nubrėžti sunku.
Apibendrinant galima pasakyti - Crowley buvo žmogus, tiesiogiai garbinęs šėtoną, daręs amoralius dalykus. Jei tai nėra satanizmas, tada satanizmo nėra.
THE BEATLES
 |
| A. Crowley nuotrauka ant The Beatles albumo Sgt. Pepper's Lonely Hearts Club Band viršelio |
Alestair Crowley nuotrauka yra ant The Beatles albumo Sgt. Pepper's Lonely Hearts Club Band viršelio. Taip pat ant šio viršelio puikuojasi hinduistas Yukteswar Giri ir gnosticizmu žavėjęsis Carl Gustav Jung. Tačiau su Crowley idėjomis "vabalai" susipažino anksčiau.
Dar 1966 m. dainų įrašuose beatlai panaudojo Crowley aprašytą Backmasking metodą - įrašytus įprastai įrašus jie apgręždavo ir įrašydavo atvirkščiai. Aleisteris Crowley tai rekomenduoja savo sekėjams kaip asketinę pratybą. Knygoje "Magick" jis moko "pratintis mąstyti atbulai, naudojantis išorinėmis priemonėmis", o kaip vieną iš priemonių siūlo "klausytis fonografo įrašų atbulai".
Atbulo įrašo techniką girdime beatle'ų albumo Revolver dainose "Tomorrow Never Knows", "I'm Only Sleeping" ir kt. Technikos naudojimas visiems laikams pradėjo beatle'ų fanų ir konspiracijoms sekėjų isteriją - dabar populiaru įžvelgti "slaptas žinutes" ir "atbulinius įrašus" ten, kur jų nėra.
LED ZEPPELIN
 |
| Led Zepplin III plokštelė. Įrašas yra ant juodo paviršiaus, netoli popierinės dalies pradžios |
Šiame straipsnyje neturiu tikslo peržvelgti visų satanizmo apraiškų pop kultūroje; man svarbesnis faktas, kad apskritai jos yra, ne ilgą laiką buvau skeptiškas. Yra jos ir labiausiai netikėtose vietose - pavyzdžiui, Crowley sekėjas yra Led Zeppelin gitaristas Jimmy Page'as. Crowley jis yra pavadinęs "nesuprastu XX amžiaus genijumi", buvo įsigijęs namus, kuriuose gyveno Crowley ir dėjo pastangas į jo mokymo platinimą.
Ant albumo Led Zeppelin III plokštelių buvo užrašyti Aleisterio Crowley žodžiai "daryk ką nori" (do what thou wilt) iš frazės "daryk ką nori - tai yra visas Įstatymas".
30 SECONDS TO MARS
 |
| Aleister Crowley |
 |
| Wicca elementų sistema, perimta iš Crowley |
Okultinių simbolių yra ne tik senųjų grupių, bet ir naujųjų kūryboje. Vėlgi, neturėdamas ambicijos pateikti pilną katalogą tiesiog pasirinkau atsitiktinį pavyzdį - grupę 30 Seconds to Mars. Savo video klipuose, kaip kad Hurracaine, grupė naudoja lengvai atpažįstamus masoniškus simbolius, o grupės lyderis pastoviai demonstruoja Wicca trikampį ir vienos akies simbolį. Galbūt tai - tik išradingas žaidimas siekiant dėmesio, o gal ir religinių įsitikinimų išraiška.
NORVEGŲ BLACK METAL
Visa tai - niekiai, palyginti su Norvegijos metalo scena, išgarsėjusią 1990-1994 metais. 9 dešimtmetyje daugybė metalo grupių Vakaruose perėmė satanistinius vizualinius ir teksto motyvus, siekdami tiesiog pamaištauti ir sukelti šoką. Norvegų metalistas Øysteinas Aarsethas, geriau žinomas pseudonimu Euronymous (grupės Mayhem gitaristas), nutarė viską perkelti į kitą lygį. Jis niekino LaVey'aus satanizmo "teatrališkumą" ir JAV metalistų apsimetėlišką satanizmą, siekė "tikros" satanistinės muzikos.
Sunku pasakyti, kiek paties Øysteino pažiūrose buvo paaugliško maišto, o kiek - tikro religingumo. Jis įkūrė muzikos parduotuvę "Helvete" ("Pragaras"), kuriame rinkdavosi jam artimi muzikantai, kuriuos jis vadino "vidiniu ratu". Vieni šio uždaro rato atstovai sako, kad visa tai tebuvo populiarumo siekis ir vaidyba, kiti - kad Øysteinas buvo idėjinis žmogus (labai tikėtina, kad susipynę buvo abu elementai; juk labai tikėtina, kad kartu buvusiems muzikantams Øysteino okultinė ezoterika galėjo atrodyti beprotybe, todėl jie galvojo, kad Øysteinas tik maivosi).
Šį pogrindinį ratą, grojusį beveik atonalią muziką, išgarsino jį supusieji kriminaliniai įvykiai. Turiu perspėti silpnų nervų skaitytojus toliau nebeskaityti šios ir kitos pastraipos. Kartą grįžęs namo Øysteinas rado nusižudžiusį kambarioką, Per Yngve Ohliną (Mayhem grupės vokalistą pseudonimu "Dead"). Per Yngve Ohlinas garsėjo savo žiauriais pasirodymais - jis grimuodavosi taip, kad atrodytų kaip lavonas, pasirodymų metu naudodavo papuvusius, negyvus paukščius, kiaulių kraują ir dainuodamas pjaustydavosi rankas. Šįsyk jis nusižudė iš tikrųjų - vienas bute persipjovė venas ir persišovė galvą ginklu. Jį negyvą radęs Øysteinas nubėgo iki parduotuvės nusipirkti vienkartinį fotoaparatą ir policiją iškvietė tik padaręs nuotraukas, kurias panaudojo vienam iš albumo viršelių.
Antrasis garsus įvykis buvo paties Øysteino nužudymas. Øysteinas ilgą laiką gąsdino nužudysiąs savo bičiulį Vargą Vikernes. Viskas baigėsi tuo, kad susirėmimo metu Varg nužudė Øysteiną. Teismas nustatė, kad Vargo veiksmuose nebuvo būtinosios savigynos ir pripažino jį kaltu, skyrė 21 metus kalėjime.
Šie metalistai garsėjo ir daugiau žmogžudysčių, savižudybių ir kankinimų. Pavyzdžiui, buvęs Gorgoroth vokalistas Gaahl atliko bausmę kalėjime už žmogaus įkalinimą ir kankinimą. Bet labiausiai metalistus išgarsino bažnyčių deginimai, kurių viso 1992-1996 metais buvo padegta 50.
Muzikantų įsitikinimai, kuriuos jie reiškė savo muzika bei pasirodymais, buvo labai skirtingi. Vieni vadino save satanistais ir garbino šėtoną, kiti priklausė norvegų pagonių bendruomenėms, dar kiti domėjosi okultizmu ir magija. Bet kokiu atveju, tai tikrai laikytina muzikantų-satanistų pavyzdžiu - kai kas teigia, kad neopagonių negalima priskirti satanizmui, tačiau šiuo atveju tai - bažnyčias deginantys, žudantys ir kankinantys, šėtoną arba panašias į jį būtybes garbinantys žmonės. Jei jie nebuvo satanistai, tada tikrai neaišku, kur šį žodį vartoti.
VIETOJ IŠVADŲ
Kartą pas mane atėjo bičiulis, sužinojęs, kad Jimmy Page - satanistas, ir klausinėjo, ar nepavojinga klausytis The Beatles ir Led Zeppelin. Žinau, kad kai kurie žmonės, tokie kaip tėvas Jonas Krestijankinas, kategoriškai pasisakydavo prieš populiarąją muziką. Sekdamas šv. Baziliju Didžiuoju aš manau, kad simbolis turi galią tik tada, kai jis yra pripildomas tikėjimo turinio. Jei žmogus yra krikščionis ir netiki okultizmu, tada simbolika neturės jam galios, kaip ir netikintis Kristumi negaus krikšto malonės, nors ir bus panardintas į vandenį.
Kas kita kalbėti apie naudinga-nenaudinga. Mūsų kultūra prikimšta nekrikščioniškos kūrybos - juk net Mocartas buvo masonas. Tačiau ne visi sau gali leisti tokią laisvę, kokią turi vienuoliai. Jei vienuolis gali sau leisti Led Zeppelin ar Mocartą pakeisti tauresniais dalykais, tai kitam galbūt ir perėjimas nuo Gorgoroth prie Led Zeppelin bus didelis žingsnis šviesesnio laisvalaikio link. Pasninkas yra geras dalykas, tačiau krikščionis žino, kad nėra nešvaraus maisto; tas pats galioja ir muzikai, išskyrus atvejus, kai dainos tekste atvirai šlovinamas šėtonas ir jos neišeina ramiai klausytis.
Aišku, kad atpažįstančiam satanistinę simboliką žmogui daug daugiau dalykų klausytis bus tiesiog šlykštu. Bet pulti į paniką dėl satanizmo, mano nuomone, tai tas pats, kas pripažinti blogio galias. Si ergo vos filius liberaverit, vere liberi eritis.
Suprantama ir Gintaro Beresnevičiaus pozicija. Satanizmas yra istorinis faktas, kultūros reiškinys, tačiau jo religinis turinys, jei toks konkrečiu atveju būna, yra susijęs su atskira religija. Terminas "satanizmas" giliausią prasmę įgija būtent kai suprantamas krikščioniškosios asketikos ir demonologijos kontekste.
