„Kasdienė duona“ | Mt 8,5-17

5Sugrįžus į Kafarnaumą, prisiartino prie Jėzaus šimtininkas, maldaudamas: 6 „Viešpatie, mano tarnas guli namie paralyžiuotas ir baisiai kankinasi“. 7 Jėzus jam tarė: „Einu pagydysiu jį“. 8 Šimtininkas atsakė: „Viešpatie, nesu vertas, kad užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks. 9 Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi sakau vienam: 'Eik!', ir jis eina; sakau kitam: 'Ateik čionai!', ir jis ateina; sakau tarnui: 'Daryk tai!', ir jis daro“. 10 Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: „Iš tiesų sakau jums: niekur Izraelyje neradau tokio tikėjimo! 11 Todėl aš jums sakau: daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės dangaus karalystėje prie stalo su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. 12 O karalystės vaikai bus išmesti laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas“. 13 Šimtininkui Jėzus tarė: „Eik, tebūnie tau, kaip įtikėjai!“ Ir tą pačią valandą tarnas pagijo.
14 Atėjęs į Petro namus, Jėzus pamatė jo uošvę gulinčią ir karščiuojančią. 15 Jis palietė jos ranką, ir karštis paliovė. Toji atsikėlė ir galėjo jam patarnauti.
16 Vakarui atėjus, žmonės sugabeno pas Jėzų daug demono apsėstųjų. Jis išvarė dvasias žodžiu ir išgydė visus ligonius, 17 kad išsipildytų pranašo Izaijo žodžiai:
Jis pasiėmė mūsų negales, sau užsikrovė mūsų ligas.


Jėzus daro stebuklus: gydo ligonius, išvarinėja demonus. Kodėl Jis tai daro? Visų pirma iš meilės. Evangelistas Matas kitoje vietoje rašo apie Jėzų: Matydamas minias, jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti lyg avys be piemens“ (Mt 9,36). Meilė yra esminė Jėzaus buvimo tarp žmonių ir visos Jo veiklos priežastis. Dievo meilė žmogui yra išganymo raktas. Kita stebuklų priežastis yra tikėjimas. Jeigu žmogus nepatikės Dievo meile, jis negalės „į ją įsikibti“ ir Dievas negalės jo ištraukti iš nuodėmės ir mirties bedugnės. Todėl Jėzus daro stebuklus kaip ženklus, kad matydami žmonės įtikėtų, jog Jis yra Dievo siųstas Mesijas, Išgelbėtojas. Ir dar yra vienas niuansas, labai išryškintas šioje ištraukoje apie šimtininką. Reikalingas tikėjimas, kad Jėzus galėtų padaryti stebuklą. Taigi, stebuklą Jėzus padaro tuomet, kai prašantysis tuo tiki, o tuo tarpu dar netikintiems tai pasitarnauja ženklu. Tokiu būdu vieno žmogaus tikėjimas tampa pagrindu kito tikėjimui.

Čia slypi dar viena palaptis. Tai žmogaus nuoširdus noras arba atvira širdis patikėti. Jeigu žmogus klausia ir reikalauja stebuklo tik iš smalsumo ar kažkokio noro, kad jam įrodytų, paprastai ir matydamas stebuklą toks nepatiki. Jam kyla nauji klausimai ir abejonės, jis gali paaiškinti tą stebuklą ir reikalauti naujo. Todėl ir mūsų dienomis, kuomet mokslas taip pažengęs, mes turime didelį žinių bagažą ir daug ką galime paaiškinti, stebuklų tiesiog nebematome. O jie vyksta. Įvairiomis formomis. Žmogaus gimimas jau yra stebuklas. Jei reikia daugiau – žmonės pagyja iš įvairių ligų ir tai liudija. Galime užeiti į bet kokią bažnyčią, kur kabo votai, ir pasidomėti, paprastai votai yra padėka už įvykusį žmogui stebuklą. Kiek jų yra prie Aušros Vartų, Šiluvoje, Gailestingumo šventovėje! O Lurde! Tik ar mūsų širdis pasiruošusi patikėti? Gyvas stebuklo įrodymas yra bet koks Anoniminių alkoholikų bendrijos susirinkimas - tai feniksų susirinkimas, kuriuos tikėjimas prikėlė iš pelenų naujam gyvenimui. Tereikia nueiti ir pasižiūrėti. Mūsų gyvenimas pilnas Dievo ženklų ir stebuklų, jau nekalbant apie patį Pasaulį, pripildytą nesuvokiamo nuostabumo Dievo kūrinijos. Tik ar mes norime patikėti? Ar mums vis reikia naujų ženklų?

Šiandien dėkosiu Dievui už stebuklus mano gyvenime.
Šiandien prašysiu Dievo malonės pastebėti Jo ženklus ir stebuklus aplink mane.
Šiandien prašysiu, kad kuo daugiau žmonių atpažintų Dievo stebuklus savo gyvenime. 

Komentarai

Populiarūs įrašai