„Kasdienė duona“ | Mt 5,38-42

(Jėzus kalbėjo:) 38 „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Akis už akį ir dantis už dantį. 39 O aš jums sakau: nesipriešink piktam [žmogui], bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. 40 Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo marškinius, atiduok jam ir apsiaustą. 41 Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi. 42 Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk.


Tęsdamas „Kalno pamokslą“, Jėzus vis duoda sunkias užduotis tiems, kas apsispręs Juo sekti. Dabar skaitome apie „pasipriešinimą“ engenčiam, piktam žmogui. Jėzaus įsakytas elgesys neįprastas, nei ano meto žmonėms, nei šių dienų visuomenėj. Atrodytų, jei kas puola, reikia aršiai gintis. O ką sako Jėzus? Nesipriešink piktam [žmogui], bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. Šioje eilutėje galime įžvelgti du dalykus. Pirmas - kad bet koks pasipriešinimas ar smurtas iššaukia atsaką, kitą smurtą. Ir Jėzus ragina savo mokinius, krikščionis būti tais, kurie šią grandinę nutrauks. Žmogui nėra įprasta susilaukti gero už padarytą skriaudą ir tai gali tapti pagrindiniu impulsu jam sustoti ir susimąstyti, ir net pasikeisti. Kitas dalykas šioje eilutėje – skruostas. Per dešinį skruostą dešine ranka žmogus gali suduoti tik atbula ranka, būtent toks antausis buvo skirtas vergams. Šeimininkas arba kilmingas žmogus socialiai žemesnio luomo atstovui suduoti delnu negalėdavo, nes tai reikštų jų lygią padėtį. Jėzaus patarimas būtent į tokią padėtį pastato žmogų. Taigi Jėzus neragina smogti atgal ir priešintis, tačiau ragina atsistoti į pagarbią poziciją, išsaugoti orumą ir iš esmės keisti santykį. Krikščionis yra tas, kuris privalo užimti tvirtą poziciją prieš smurtaujantį, kaip prieš sau lygų ir būti pirmas, kuris nutraukia smurto grandinę. Tai tikrai sunki užduotis, reikalaujanti daug nuolankumo, tvirtumo, savigarbos ir susivaldymo. Tačiau su Jėzumi tai įmanoma.

Kitose eilutėse Viešpats kalba apie tai, kad net neteisingas prievoles, nepriklausančias pagal įstatymą, atliktų su kaupu. Kad netausotume nei savęs, nei savo gėrybių vardan kito, net jei tai mūsų priešas. Nes tik tokiu būdu mes galime sudrebinti to žmogaus širdį ir ją suminkštinti, kad ir jis galėtų atrasti išgelbėjimą Kristuje.

Blogis gimdo kitą blogį, o gėris – gėrį. Todėl vienintelis efektyvus būdas nutraukti grandinę yra  „blogį nugalėti gerumu“ (pgl. Rom 12,21).

Šiandien dėkosiu Jėzui už pavyzdį, kaip gerumu pasipriešinti blogiui.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad užtektų jėgų neatsakyti į blogį blogiu, bet būti tuo, kuris nutraukia blogio grandinę.

Populiarūs įrašai