Savaitės dienų reikšmė ortodoksų Tradicijoje
 |
| Kristus gydo Šabo dieną |
„Pasninkaudami nebūkite veidmainių bendrininkai. Jie pasninkauja antrą ir penktą dieną po šabo. O jūs pasninkaukite ketvirtą ir šeštą dieną.“ - Didachė, I-II a.
„Atsimink, kad švęstum šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas: nedirbsi jokio darbo – nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenąs tavo gyvenvietėse. Nes per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas yra juose, bet septintąją dieną jis ilsėjosi. Todėl VIEŠPATS septintąją dieną palaimino ir ją pašventino.“ - Iš 20,8-11
„Bet sekmadienis yra diena, kurią susirenkame. Nes tai - pirmoji diena, kurią Dievas, keisdamas tamsą ir materiją, sukūrė pasaulį; ir Jėzus Kristus, mūsų Gelbėtojas, tą pačią dieną prisikėlė iš mirusiųjų.“ - Šv. Justinas Kankinys, , „I-oji Apologija“, LXVII skyrius. II amžius.
Maišaties įneša tai, jog lietuvių kultūroje pirmadienis yra pirmoji diena, o sekmadienis - septinta. Tradiciškai ortodoksinėse kultūrose, tokiose, kaip graikų, pirmąja savaitės diena laikomas sekmadienis, pirmadienis - antra (deutera), o šeštadienis - septinta. Tokios sistemos laikomasi Šventajame Rašte.
Ortodoksai pasninkauja kiekvieną trečiadienį ir penktadienį. Trečiadienį - prisimindami Judo Iskarijoto išdavystę, penktadienį - prisimindami Kristaus kančią ir mirtį ant kryžiaus. Vienuoliai pasninkauja dar ir pirmadienį, nes tai - angelų diena, o jie siekia angeliškosios būties.
Šeštadienis Ortodoksų Bažnyčioje yra Šabo diena. Šabo diena turi savo Evangelijos ir kitų skaitinių ciklą, savitas giesmes. Tie, kas turi galimybę, šeštadienį nustoja dirbti. Šeštadienį nepasninkaujama, o pasninkų laikotarpiu, šeštadienio pasninkai - švelnesni.
Sekmadienis (Viešpaties diena) - didžiausia šventė ortodoksams, vadinama „Mažosiomis Velykomis“. Sekmadienis yra laikoma aštunta ir pirma savaitės diena, pradžios ir pabaigos sandūros, susitikimo su amžinybe diena. Sekmadienis turi savo skaitinių ciklą, savo giesmių.
Paprastai stengiamasi, jog Dieviškoji Liturgija (šv. Mišios) parapijoje vyktų tiek šeštadienį, tiek sekmadienį, o šių dienų išvakarėse vyktų Visos Nakties Budėjimas (taip vadinama Vigilija, vakaro pamaldos). Senovėje krikščionys taip pat rinkdavosi tiek per Šabą, tiek Viešpaties dieną, o Liturgijos išvakarėse turėjo ne simbolines pamaldas, o tikrai visą naktį trunkančias.
Ortodoksų Bažnyčiose nėra vieningos pasninkavimo tvarkos viso pasaulio pasauliečiams. Rusijos Ortodoksų Bažnyčioje trečiadieniais ir penktadieniais pasauliečiai susilaiko nuo mėsos, pieno produktų, kiaušinių, saldumynų ir mieguistumą keliančio valgio. Pasninkų laikotarpiais, trečiadienio ir penktadienio pasninkas griežtinamas.
Pasak Evangelijos, „žmogus yra šabo Viešpats“, todėl nedera sureikšminti pasninko lyg tai būtų Įstatymas. Optos Tėvai taip mokė apie pasninko esmę: „svarbiausia - nevalgyk žmonių“. Tai reiškia, kad neturime tiek badaut, jog vaikščiotume paniurę ar kelti kitiems problemas tuo, kad atsisakome valgyti mėsą/gerti pieną/dirbti.
Kartą Rusijos caras Ivanas Rūstusis su kariuomene jojo sunaikinti politiškai nelojalaus miesto. Pakeliui jis sutiko Andriejų, Kvailį dėl Kristaus. Šv. Andriejus buvo beveik nuogas, apdriskusiais skarmalais, rankose laikė žalią mėsą, kurią valgė. Priėjęs prie caro jis paklausė: „ei, karalaiti, ar nenori užkąsti mėsytės?“. Caras, nepasimesdamas, šaltai atsakė: „dabar - pasninkas, aš mėsos nevalgau“. Šventasis atšovė: „mėsos nevalgai, o krikščionių kraują geri?“
-------
Taip pat skaitykite:
Ortodoksų kalendorinės tradicijos http://www.ortodoksas.lt/2013/01/ortodoksu-kalendorines-tradicijos.html
Laikas Ortodoksų Bažnyčios Šventojoje Tradicijoje http://www.ortodoksas.lt/2014/07/laikas-ortodoksu-baznycios-sventojoje.html
-------
Šis įrašas parašytas skaitytojui Justui uždavus klausimą.
Jei norite ko paklausti, tai galite padaryti arba per ask.fm - http://ask.fm/GintarasSungaila
arba elektroniniu paštu sungaila.gintaras@gmail.com .
